Auksas, kaip investicija, visais laikais buvo laikomas turimo kapitalo stabilumo ir saugumo simboliu garantu, o geopolitinių neramumų ar pasaulinių krizių metu įgauna dar svarbesnį vaidmenį – tampa saugiu prieglobsčiu investuotojams, siekiantiems apsaugoti savo kapitalą.

Aukso, kaip saugaus prieglobsčio, vaidmuo per pastaruosius dešimtmečius itin sustiprėjo. Kiekviena pasaulinė krizė – pradedant nuo Didžiosios depresijos 1929 m., naftos kainų šoko 1973 m., „Juodojo pirmadienio“ akcijų rinkos griūties 1987 m., Azijos finansų krizės 1997 m., „dot-com“ burbulo sprogimo 2000 m., 2008 m. pasaulinės finansų krizės, euro zonos skolų krizės 2010 m., COVID-19 pandemijos 2020–2023 m., karo Ukrainoje nuo 2022 m., rekordinės infliacijos 2022–2023 m., bankų sektoriaus krizės 2023 m., technologijų sektoriaus nuosmukio, Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus griūties – ir rekordinio aukso kainos šuolio 2025 m. – dar kartą įrodė, kad auksas išlieka patikima priemonė apsaugoti turtą nuo infliacijos, geopolitinio nestabilumo ir finansinio netikrumo.

ISTORIJA

1821 M.: AUKSO STANDARTO ĮVEDIMAS

Aukso standartas (angl. gold standard) – tai pinigų sistema, kurioje šalies valiutos vertė yra tiesiogiai susieta su aukso atsargomis. Pagal šį modelį pinigai galėjo būti keičiami į auksą už fiksuotą kainą, o vyriausybė turėjo užtikrinti, kad jos aukso atsargos atitiktų cirkuliuojančių pinigų kiekį. Aukso standartas užtikrino stabilumą ir apsaugą nuo valiutų devalvacijos, nes pinigai buvo paremti ribota auksine verte, o šalis negalėjo be apribojimų spausdinti daugiau pinigų.

Sistema atsirado XIX amžiaus viduryje, pirmą kartą ją įdiegus Didžiojoje Britanijoje 1821 metais. Tai greitai pritaikė ir kitos šalys, įskaitant JAV ir daugelį Europos valstybių, kad užtikrintų savo ekonomikos ir valiutos stabilumą. Aukso kaina pagal šį standartą buvo fiksuota – pavyzdžiui, JAV ji siekė 20,67 JAV dolerių už unciją. Kiekviena šalis fiksuodavo savo valiutos vertę aukso atžvilgiu savarankiškai, o ne pagal JAV. Tačiau JAV, kaip didelė ekonominė jėga (ypač XX a. pradžioje), darė reikšmingą įtaką sistemai, ypač po Pirmojo pasaulinio karo ir vėliau – po Antrojo pasaulinio karo Bretton Woods susitarime (1944 m.).

Detaliau:

● Klasikinio aukso standarto laikotarpiu (XIX a. pab. – XX a. pr.): Kiekviena valstybė savo valiutą susiedavo su auksu pagal fiksuotą kursą, pvz.:

      ○ Didžioji Britanija: 1 svaras sterlingų buvo prilygintas ~113 gražų (grains) aukso.

      ○ JAV: 1 Trojos uncija aukso = 20,67 JAV dolerio.

      ○ Kitos šalys fiksuodavo savo kursą aukso atžvilgiu nepriklausomai, bet siekdavo stabilumo tarptautinėje prekyboje.

● Tarpukario laikotarpiu (po WWI):

      ○ Aukso standartas buvo laikinai sustabdytas daugelyje šalių, bet vėliau atstatytas, nors nebe taip tvirtai.

● Po Antrojo pasaulinio karo (Bretton Woods sistema):

      ○ Tada JAV doleris tapo vienintele valiuta susieta su auksu (35 USD/uncija), o kitų šalių valiutos buvo susietos su doleriu. Tai reiškia, kad doleris tapo pagrindiniu atskaitos tašku. 

Apibendrinant, iki Bretton Woods susitarimo (1944 m.) kiekviena šalis fiksuodavo savo valiutą savarankiškai, o JAV nebuvo „standarto“ centras. Po 1944 m. – JAV doleris tapo pagrindine valiuta, pagal kurią ne tik aukso, bet ir kitų valiutų vertės buvo nustatomos.

Aukso standartas suteikė stabilumo tarptautinėje prekyboje ir finansuose, nes užtikrino, kad kiekvienos šalies valiuta turės tvirtą pagrindą, pagrįstą ribotu aukso kiekiu. Tai kontroliavo infliaciją, nes šalys negalėjo išleisti daugiau pinigų nei turėjo aukso atsargose. Tačiau sistema turėjo ir trūkumų, ypač per ekonomines krizes. Pavyzdžiui, Didžiosios depresijos metu (1929–1933 m.) kai kurios šalys susidūrė su sunkumais, nes negalėjo išleisti daugiau pinigų ekonomikai skatinti, kai aukso atsargos buvo ribotos.

1929–1933 M.: DIDŽIOJI DEPRESIJA

Didžioji depresija buvo didžiausias pasaulinės ekonomikos nuosmukis, kuris prasidėjo 1929 metais. Ši krizė buvo sukelta daugelio veiksnių, tačiau svarbiausiu laikytinas 1929 metų spalio mėnesį įvykęs JAV akcijų rinkos krachas, vadinamas „Juoduoju ketvirtadieniu“. Šis įvykis sukėlė pasaulinę finansų sistemų krizę, kai didžiuliai vertybinių popierių nuostoliai lėmė bankų žlugimus, masinį darbo vietų praradimą ir plačią ekonominę stagnaciją.

Auksas buvo itin svarbus Didžiosios depresijos metu dėl jo ryšio su aukso standartu, kuris tuo metu buvo plačiai taikomas daugelyje pasaulio šalių. Pagal šią sistemą nacionalinės valiutos buvo susietos su aukso atsargomis, todėl auksas tapo pagrindiniu garantu už valiutos vertę ir stabilumą.

Aukso standartas pirmą kartą oficialiai įdiegtas Didžiojoje Britanijoje 1821 m., o XIX a. bėgyje jį palaipsniui perėmė ir kitos šalys. Jungtinės Valstijos pradėjo faktiškai jį taikyti 1834 m., o oficialiai – nuo 1900 m., priėmus „Gold Standard Act“.

Tačiau 1930-aisiais, Didžiosios depresijos įkarštyje, daugelis šalių buvo priverstos atsisakyti aukso standarto, nes jis ribojo jų galimybes lankščiai reaguoti į ekonominį nuosmukį ir skatinti vidaus vartojimą.

Kai 1929 metų pasaulinė ekonominė krizė išprovokavo didelius ekonominius nuostolius, aukso vertė ir atsargos tapo esminiais veiksniais, padedančiais išlaikyti finansinį pasitikėjimą. Vyriausybės, įskaitant JAV, pasitelkė auksą kaip priemonę stabilizuoti valiutą, kovoti su infliacija ir atkurti pasitikėjimą pinigų sistema. 1933 metais, kai JAV pervertino aukso kainą, padidindama ją nuo 20,67 JAV dolerių iki 35 JAV dolerių už unciją, buvo siekiama sustiprinti dolerio vertę ir sumažinti ekonomikos nuosmukį.

Dėl ribotos aukso pasiūlos ir jo pastovios vertės jis tapo patikima investavimo priemone ir ekonominio stabilumo simboliu. Be to, aukso atsargos buvo susijusios su valstybės pinigų emisija, todėl šalys, turinčios dideles aukso atsargas, galėjo stiprinti savo valiutą ir skatinti ekonomikos atsigavimą.

Didžioji depresija taip pat atskleidė aukso standarto silpnybes, dėl kurių kai kurios šalys nusprendė atsisakyti šio sistemos. Aukso standartas, kuris tuo metu siejo valiutų vertę su aukso atsargomis, nebeatitiko ekonominės realybės, kai krizė sukėlė didžiulį infliacijos, nedarbo ir valiutų nuvertėjimo augimą. 1933 metais JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, siekdamas atgaivinti ekonomiką, paskelbė aukso konfiskacijos įsakymą ir uždraudė piliečiams laikyti auksą, išskyrus tam tikras išimtis. 1933 m. Franklino D. Roosevelto įsakymas dėl aukso konfiskacijos (Executive Order 6102) buvo vienas reikšmingiausių sprendimų JAV pinigų istorijoje, turėjęs tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių.

Executive Order 6102 PASEKMĖS:

Trumpalaikės pasekmės buvo reikšmingos tiek ekonominiu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Pirmiausia, JAV federalinė vyriausybė ir Federalinis rezervų bankas įgijo kur kas daugiau laisvės vykdyti pinigų politiką – atsisakius tiesioginio ryšio su aukso atsargomis, buvo galima padidinti pinigų pasiūlą, skolintis ir finansuoti viešąsias išlaidas. Tai leido pradėti ekonomikos skatinimo programas, tokias kaip „New Deal“, siekiant suvaldyti nedarbą ir ekonominį nuosmukį. Vis dėlto šis sprendimas sukėlė ir pasitikėjimo krizę: daugelis žmonių jautėsi pažeisti, praradę teisę laikyti auksą kaip asmeninį turtą. Dėl to kilo dešimtys teisminių procesų, nors galiausiai Aukščiausiasis Teismas palaikė vyriausybės veiksmus. Tuo pat metu valiutos devalvacija padėjo paskatinti eksportą, bet sukėlė ir infliacijos augimą. Nepaisant to, ekonomikos atsigavimas buvo pastebimas – nedarbo lygis po truputį mažėjo, o vartojimas pradėjo augti. Šis žingsnis taip pat faktiškai panaikino aukso vaidmenį šalies vidaus pinigų sistemoje – nuo šiol doleris tapo nepriklausomas nuo aukso kiekio, nors tarptautiniu mastu aukso standartas dar kurį laiką buvo taikomas.

Ilgalaikės pasekmės buvo dar gilesnės – jos pakeitė pačią pinigų sistemos esmę. Nuo 1933 m. pradėtas procesas palaipsniui vedė link visiško atsisakymo aukso standarto: 1971 m. prezidentas Richardas Nixonas galutinai nutraukė JAV dolerio konvertavimą į auksą tarptautinėje prekyboje, taip užbaigdamas Bretton Woods sistemą. Šis virsmas pavertė dolerį – ir vėliau daugumą kitų valiutų – fiat pinigais, kurių vertę lemia ne fizinės atsargos, bet valstybės pasitikėjimas ir ekonomikos stabilumas. Tai suteikė centriniams bankams daugiau lankstumo, bet kartu ir riziką – nuo šiol pinigų politika tapo jautresnė politiniam spaudimui, infliaciniams šokams bei spekuliatyviems svyravimams rinkoje.

1973 M.: AUKSO STANDARTO PANAIKINIMAS

1973 m. pasaulio finansų sistemoje įvyko reikšmingas įvykis – auksas buvo atrištas nuo JAV dolerio. Iki 1971 m. galiojo Bretton Woods sistema, pagal kurią JAV doleris buvo susietas su auksu, ir 1 Trojos uncija aukso buvo vertinama 35 doleriais.

Ši sistema buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, siekiant užtikrinti pasaulinę finansinę tvarką ir stabilumą. Tačiau 1971 m. JAV patyrė didelį infliacijos spaudimą (infliacija siekė 4,38 %), o JAV biudžeto deficitas augo dėl didėjančių karo išlaidų (Vietnamo karas truko nuo 1955 m. lapkričio 1 d. iki 1975 m. balandžio 30 d.) ir socialinių programų: sveikatos apsaugos, maisto kuponų, būsto subsidijų ir miesto atnaujinimo, taip pat dėl socialinės apsaugos išmokų didinimo. Dėl šių priežasčių 1971 m. rugpjūčio 15 d. JAV prezidentas Richardas Niksonas nusprendė sustabdyti dolerio konvertavimą į auksą, taip nutraukdamas aukso standartą. 1973 m. JAV doleris buvo visiškai atsietas nuo aukso, leidžiant aukso kainai laisvai svyruoti rinkoje.

Tai buvo pradžia vadinamajam „fiat“ pinigų laikotarpiui, kai pinigų vertė nebėra paremta tiesioginiu auksu, bet pasitikėjimu vyriausybe ir centriniais bankais. Nuo šio momento aukso kaina tapo laisvąja rinka ir šio tauriojo metalo kaina pradėjo smarkiai kilti.

1973–1980 M.: AUKSO KAINOS KILIMAS

Nuo 1973 metų pabaigos, kai auksas buvo atsietas nuo dolerio, jo kaina ėmė sparčiai augti. Pirmiausia kaina ženkliai pakilo 1973–1974 m. per ekonominę krizę, sukeltą OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos) embargo. Tai turėjo milžinišką poveikį tiek pasaulio ekonomikai, tiek finansų rinkoms, sukeldama stagfliaciją (ekonomikos sąstingio ir aukštos infliacijos derinį).

Dėl šios krizės 1974–1975 m. JAV ir dauguma Europos valstybių įžengė į recesiją, kai BVP mažėjo, o nedarbo lygis augo. JAV nedarbo lygis 1975 m. pasiekė net 9 %. Be to, JAV akcijų rinkose prasidėjo smukimas – 1973–1974 m. Dow Jones Industrial Average indeksas prarado beveik 50 % vertės, o tai buvo vienas didžiausių nuosmukių per XX a. Europos biržose situacija buvo panaši – Londono FTSE 100 ir Vokietijos DAX smuko, investuotojai traukėsi iš akcijų rinkų. Išaugusi naftos kaina padidino prekių kainas ir sukėlė infliacijos bangą visame pasaulyje – 1973 m. JAV infliacija buvo apie 6 %, bet 1974 m. ji išaugo iki 11 %, o kai kuriose Europos šalyse net iki 20 %. Todėl būtent 1973-iaisias investuotojai atsigręžė į auksą, siekdami apsaugoti kapitalą nuo infliacijos.

● 1973–1974 m. – auksas pirmą kartą pasiekė 150 dolerių už unciją ribą, o 1975 m. kaina jau siekė apie 160 dolerių už unciją.

● 1979 m. – aukso kaina pradėjo šokti į naujas aukštumas ir pasiekė daugiau nei 300 dolerių už unciją. Tai buvo susiję su keliais svarbiais įvykiais: Irano revoliucija, kurioje buvo nuverstas šacho Mohamedo Rezos Pehlevio režimas, ir Sovietų Sąjungos invazija į Afganistaną. Šie įvykiai sukėlė globalų geopolitinį nestabilumą ir sužadino investuotojų baimę dėl pasaulinio saugumo, todėl jie ėmė masiškai pirkti auksą. 

● 1980 m. – dėl Irano revoliucijos ir Irako-Irano karo kilo didžiulis naftos tiekimo trūkumas, kitaip – naftos krizė. Naftos kainos drastiškai pakilo nuo 15 JAV dolerių už barelį 1979 m. pradžioje iki 39 JAV dolerių už barelį 1980 m. pradžioje. Tai sukėlė didelę infliaciją ir pasaulinį ekonominį nestabilumą. Ši situacija paskatino investuotojus atsigręžti į auksą, todėl aukso kaina per 1979–1980 m. išaugo nuo 250 JAV dolerių už unciją iki 850 JAV dolerių už unciją (kaina pakilo net 240 %). Tai buvo didžiulis šuolis nuo 35 JAV dolerių už unciją 1971 m., po aukso standarto panaikinimo.

● Atslūgūs įtampai – stabilizavus naftos kainą, mažėjant infliacijai ir stiprėjant JAV doleriui – iki 1982 metų kaina sumažėjo iki 300 dolerių už unciją. Atsigavus pasaulinėms rinkoms aukso kaina nuo 1983 m. iki maždaug 1996 m. svyravo tarp 300 ir 500 JAV dolerių už unciją, o po 1997 m. ji nukrito žemiau 300 JAV dolerių ir išliko tokiame lygyje iki 1999 m. Šiam kainos kritimui po 1997-ųjų daugiausiai įtakos turėjo Azijos finansų krizė (1997–1998 m.), mažėjanti infliacija ir akcijų rinkos „dot-com“ bumas.

Pagrindinė priežastis, kodėl aukso kaina smarkiai kilo, buvo aukšta infliacija, kuri buvo sukeltą tiek geopolitinių, tiek ekonominių veiksnių: Vietnamo karo, OPEC embargo, Irano revoliucijos, ir Irako-Irano karo sukeltos naftos krizės. Auksas tapo alternatyva valiutoms, kurios pradėjo silpti dėl infliacijos.

1997–2001 M.: „DOT-COM“ BURBULO SPROGIMAS

Kalbant apie aukso kainą pasaulinio masto krizių metu, svarbu paminėti „dot-com“ burbulą. Dot-com burbulas – laikotarpis, kai investuotojai masiškai investavo į interneto ir technologijų įmones. Šis burbulas prasidėjo 1997 m., kai interneto įmonės ir startuoliai, susiję su informacinėmis technologijomis, tapo itin populiarūs. Tuo metu investuotojai tikėjo, kad šios įmonės ateityje taps labai pelningos. Tačiau daugelis jų neturėjo aiškios pelningumo strategijos ir realaus produkto, o jų akcijų kainos kėlėsi vien tik dėl rinkos spekuliacijų.

Prasidedant „dot-com“ burbului aukso kaina siekė maždaug 330 dolerių už unciją. Kadangi auksas negeneruoja nei palūkanų, nei dividendų, kaip kitos turto klasės, investuotojai, tikėdamiesi pasipelnyti iš IT sektoriaus įmonių, į jas perinvestavo turimą kapitalą. Būtent šiuo laikotarpiu technologijų sektorius ir interneto verslai buvo pagrindiniai investicijų objektai, o auksas, kaip tradicinis saugus prieglobstis, buvo palyginti pigus.

Aukso kaina per šį burbulo laikotarpį (1995–2000 m.) buvo gana stabili ir vidutiniškai svyravo tarp 273 ir 387 JAV dolerių už unciją, nes investuotojai buvo linkę prisiimti aukštesnes rizikas  investuoti į technologijas, o ne į tradicinius aktyvus, tokius kaip auksas.

Tačiau 2000–2001 m. burbulas sprogo, kai dauguma interneto įmonių nesugebėjo pasiekti prognozuoto pelningumo, ir jų akcijų kainos drastiškai nukrito arba bankrutavo. Dėl to investuotojai ėmė ieškoti saugesnių investicijų, o auksas vėl tapo populiaria alternatyva.

Aukso kaina 1997–2001 m. išliko palyginti pastovi. 1997 m. kaina buvo apie 330 JAV dolerių už unciją, 2000 m. ji siekė apie 280 dolerių už unciją, ir tik po 2001 m. burbulo sprogimo aukso kaina vėl pradėjo kilti, nes investuotojai vėl ieškojo saugumo.

2007–2008 M.: FINANSŲ KRIZĖ

2008 m. pasaulinė finansų krizė buvo viena didžiausių ekonominių krizių nuo Didžiosios depresijos laikų (1929–1933 m.). Tai buvo krizė, kuri prasidėjo JAV nekilnojamojo turto sektoriuje ir greitai išplito į pasaulines finansų rinkas. Didžiausios pasaulio finansų institucijos susidūrė su likvidumo trūkumu, o vyriausybės buvo priverstos gelbėti bankus ir įmones nuo bankrotų.

2007–2008 m. finansų krizė  sukėlė didelį neapibrėžtumą rinkose: sprogo NT burbulas, išaugo infliacija, bankrutavo įmonės ir bankai, daugybė žmonių prarado darbus, todėl investuotojai ieškojo saugaus prieglobsčio ir visą savo turimą kapitalą perinvestavo į auksą, nes daugiau alternatyvų apsaugoti turtą – nebuvo. Dėl šios priežasties aukso kaina smarkiai pakilo – per 2007–2008 m. krizės laikotarpį aukso kaina išaugo net 50 %. Susirūpinę dėl pasaulio finansų sistemos stabilumo, investuotojai pradėjo masiškai pirkti auksą kaip apsaugą nuo infliacijos. 2008 m. pradžioje aukso kaina siekė apie 800 JAV dolerių už unciją. Aukščiausią kainos piką auksas pasiekė 2011 metų rugsėjį, kai kaina pirmą kartą pasaulio istorijoje viršijo 1 900 JAV dolerių už unciją. Tai įvyko dėl pasaulio ekonominės ir politinės įtampos, įskaitant Europos skolų krizę ir JAV ekonomikos problemas.

Pagrindinės priežastys, kodėl aukso kaina kilo, buvo didelis finansinis nestabilumas ir baimė dėl pasaulinės ekonomikos ateities. Pasaulinė recesija ir centriniai bankai, kurie pradėjo spausdinti didelius pinigų kiekius (kvantinė atsipirkimo politika), sukėlė didžiulę infliacijos riziką, todėl investuotojai pasirinko auksą, užtikrinantį turimo kapitalo saugumą.

Pastarojo dešimtmečio sukrėtimai – nuo  COVID-19 pandemijos (2019 m.) iki 2025 m.

 Grafikas, rodanti aukso kainos augimą nuo 2019 iki 2025 m. rugpjūčio. Aiškiai matyti, kaip kaina šoktelėjo: nuo ~1 540 USD (2019 m.) iki rekordinio ~3 500 USD (2025 m. rugpjūtį) Šuoliai glaudžiai susiję su pasaulinėmis krizėmis – COVID-19 pandemija, karu Ukrainoje, infliacija, bankų krize ir geopolitinėmis įtampomis. Jei nori, galiu parengti šį grafiką su paaiškinimais ar žymėmis, nurodančiomis, kurios krizės prisidėjo prie kiekvieno piko.

2019-2023 M.: COVID-19 PANDEMIJA

2019 m. gruodžio mėn. Kinijoje prasidėjusi COVID-19 pandemija sukėlė ne tik sveikatos, bet ir tikrą pasaulio ekonomikos šoką. 2020 m. sausį virusas išplito į kitas šalis, o kovą buvo paskelbta pasaulinė pandemija. Daugelis valstybių ėmėsi drastiškų priemonių: įvesti visuotinio karantino režimai, apribotas gyventojų judėjimas, uždarytos mokyklos, verslai, sustabdytas turizmas ir per kelias savaites sustojo ištisos pramonės šakos. Verslai žlugo vienas po kito, milijonai žmonių neteko darbo, o finansų rinkos per labai trumpą laiką patyrė didžiausią nuosmukį nuo 2008 m. krizės. Pasaulį apėmė neapibrėžtumas, baimė ir nežinia dėl ateities.

Ekonominė veikla faktiškai sustojo – ne dėl rinkos dėsnių, o dėl priverstinio uždarymo, kuris paralyžiavo net stipriausias ekonomikas. Tokio masto stagnacija išties kėlė visuotinį nerimą, todėl investuotojai, ieškodami saugumo ir stabilumo, vėl atsigręžė į auksą – šimtmečiais patikrintą vertės išsaugojimo priemonę. Dar kartą pasitvirtino faktas, kad nestabilių laikų fone aukso vaidmuo ne tik svarbus, bet ir gyvybiškai būtinas.

2020 m. liepos mėnesį aukso kaina pasiekė rekordines aukštumas ir viršijo 2 000 JAV dolerių už unciją, kai investuotojai buvo itin sunerimę dėl ekonominio nuosmukio, vyriausybių veiksmų ir ateities neapibrėžtumo.

Paskelbus karantiną ir užsidarius daugumai verslų, fizinio aukso, sidabro ir kitų tauriųjų metalų kainos visiškai neatitiko pasaulinių kainų biržose. Fizinių produktų kainos buvo bent 30–40 % didesnės nei faktinės biržos kainos, nes rinkoje trūko tiekimo ir buvo itin išaugusi paklausa. Šiuo laikotarpiu auksas buvo superkamas gerokai virš biržos kainų, taip pat visame pasaulyje smarkiai išaugo antkainiai. Šie pokyčiai rodo, kaip pandemijos sukelti sutrikimai paveikė tiekimo grandines ir rinkos dinamiką, sukeldami didelį kainų skirtumą tarp fizinių ir biržos produktų. Žemiau pateikta diagrama, aiškiai parodanti aukso kainų skirtumą 2020 m. pandemijos metu:

● Mėlyna linija – aukso kaina pasaulinėse biržose (USD už unciją).

● Geltona linija (punktyrinė) – faktinė fizinio aukso kaina rinkoje, įskaitant antkainį (30–40 %), dėl tiekimo trūkumų ir išaugusios paklausos.

Pandemija, palūkanų normų didinimas ir didžiulės pinigų emisijos į rinką verslui skatinti, sukėlusios milžinišką infliaciją (vien Lietuvoje infliacija siekė 22 %), padidino ekonominį neapibrėžtumą, ir tik dar labiau paskatino aukso paklausą. Aukso kainos rekordas: apie 2 075 USD/unciją.

2022 M.: KARAS UKRAINOJE

Po Rusijos visapusiškos agresijos ir invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį aukso kaina vėl sparčiai pradėjo augti, kai investuotojai, bijodami karo, matydami neapibrėžtą ir nerimą keliančia geopolitinę situaciją (kalbas apie branduolinį ir III pasaulinį karą, rusijos grasinimus) bei energetikos krizę, masiškai pirko šį taurųjį metalą.

 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo karas, aukso kaina buvo apie 1 900 JAV dolerių už unciją. 2022 m. kovo 8 d., aukso kaina pasiekė 2 070 JAV dolerių už unciją ir tai buvo aukščiausia kaina nuo 2020 metų. Per tokį trumpą laiką aukso kaina pakilo 8,95 %.

Geopolitinė įtampa ir didėjanti baimė dėl pasaulio saugumo dar kartą pabrėžė aukso, kaip saugios investicijos, svarbą. Tai buvo dar viena krizė, kuri sustiprino aukso statusą kaip stabilios ir patikimos, vertės neprarandančios investicijos, apsaugančios nuo nuvertėjimo ir infliacijos.

Be to, karo akivaizdoje viena iš didžiausių problemų tapo pinigų konvertavimas – pabėgėliai, atvykę į kitas šalis, negalėjo išsikeisti grivinų, nes ši valiuta buvo nestabili, rizikinga ir daugelyje šalių visiškai nepriimama. Ši situacija akivaizdžiai parodė, kaip svarbu turėti turtą, kuris išlaiko vertę bet kokiomis sąlygomis ir yra pripažįstamas visame pasaulyje. Auksas atliko pagrindinį vaidmenį kaip finansų apsaugojimo ir išlikimo priemonė.

Peržvelgus pastarųjų dešimtmečių pasaulinių krizių istoriją, aiškiai matyti, kad auksas tampa stabilumo garantu investuotojams. Nuo aukso standarto atsisakymo 1973 m. iki dot-com burbulo, 2008 m. finansinės krizės, COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje – kiekvieną kartą auksas išsiskyrė kaip stabilus ir patikimas turtas, kuris apsaugojo investuotojus nuo turimo kapitalo nuvertėjimo. Tai įrodo, kad, nepaisant tam tikrų trumpalaikių vertės pokyčių, auksas išlieka saugia ir ilgalaike investicija per bet kokias ekonomines audras.

 REKORDINĖ INFLIACIJA (2022–2023 m.) 

Po pandemijos ir prasidėjusio karo Ukrainoje pasaulis susidūrė su didžiausiu infliacijos šuoliu per pastaruosius 40 metų. JAV, Europa ir daugelis kitų šalių fiksavo sparčiai augančias vartotojų kainas dėl tiekimo grandinių sutrikimų, brangstančių žaliavų ir energetinių resursų, bei masinių pinigų emisijų verslų skatinimui pandemijos metu.

Aukso kainos rekordas: Istoriškai laikomas patikimiausia apsauga nuo infliacijos, auksas išliko vienu pagrindinių investuotojų pasirinkimų. Šiuo laikotarpiu aukso paklausa išaugo, o 2023 m. gegužę aukso kaina pasiekė naują istorinį rekordą – apie 2 080 JAV dolerių už unciją, dar kartą patvirtindama savo statusą kaip saugus prieglobstis ekonominio spaudimo laikais.

BANKŲ KRIZĖ JAV IR EUROPOJE (2023 m.)

2023 m. finansų rinkas supurtė staigus kelių stambių bankų žlugimas – Silicon Valley Bank bankrotas JAV ir grėsmingai prastėjanti Credit Suisse padėtis Europoje, dėl kurios pastaroji buvo skubiai prijungta prie UBS. Šie įvykiai sukėlė rimtą pasitikėjimo krizę ir atgaivino baimes dėl sisteminės rizikos visame bankų sektoriuje.

Aukso kainos rekordas: Nerimo akivaizdoje investuotojai vėl ėmė ieškoti saugaus prieglobsčio, todėl smarkiai išaugo paklausa auksui ir kitiems mažiau rizikingiems aktyvams. Reaguodama į šią krizę, aukso kaina 2023 m. balandį–gegužę pasiekė vieną aukščiausių lygių istorijoje – apie 2 048–2 080 JAV dolerių už unciją, priartėdama prie rekordinės ribos, fiksuotos to paties mėnesio pabaigoje.

TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS NUOSMUKIS IR ATLEIDIMAI (2022–2023 m.)

2022–2023 m. laikotarpiu technologijų sektorius išgyveno dramatišką korekciją: didžiosios įmonės, tokios kaip Meta, Amazon, Google, Microsoft ir kt., atleido dešimtis tūkstančių darbuotojų. Po pandemijos suklestėjęs sektorius susidūrė su sumažėjusia paklausa, augančiomis palūkanomis ir investuotojų lūkesčių korekcija, todėl rinkose kilo neapibrėžtumas ir padidėjo rizikos vengimas.

Poveikis: Sumažėjęs pasitikėjimas augimo akcijomis paskatino daugelį investuotojų ieškoti saugių alternatyvų. Auksas, kaip istoriškai stabilus vertės išsaugojimo instrumentas, vėl atsidūrė dėmesio centre.

Aukso kainos rekordas: Šiuo nestabilumo laikotarpiu aukso kaina palaipsniui kilo ir 2023 m. balandį–gegužę pasiekė vieną aukščiausių lygių istorijoje – apie 2 080 JAV dolerių už unciją, taip sustiprindama savo reputaciją kaip patikima alternatyva technologijų rinkos svyravimams.

GEOPOLITINĖ IR EKONOMINĖ ĮTAMPA (2024–2025 m.)

Sustiprėjusios prekybos įtampos tarp JAV ir Kinijos, Tarptautiniams tarifams esant aktualiems, investuotojai ieškojo saugių aktyvų – tokių kaip auksas. Monetariniai iššūkiai – kritikavimai dėl centrinių bankų politikos (pvz., D. Trump prieš Jerome’ą Powellą), silpnėjantis JAV doleris ir lūkesčiai dėl palūkanų mažinimo papildomai skatino aukso paklausą. Centrinių bankų ir draudimo fondų pirkimai – nuolatinis aukso kaupimas atspindi pasipriešinimą tradicinei finansų sistemai ir dolerio dominavimo mažėjimą.

Aukso kainos rekordas: 2025 m. balandžio 21 d.: Aukso futures (ateities sandorių) kaina užfiksuota 3 454,60 USD už unciją, o fizinio (spot) aukso kaina pasiekė intra‑day aukštumą — 3 500,20 USD/unciją.

Kitas šuolis buvo užfiksuotas balandžio 22 d., kai spot kaina trumpam siekė 3 500,05 USD.

2025 m. rugpjūčio 8 d.: JAV gold futures pasiekė rekordą — 3 534,10 USD už unciją, o spot gold laikėsi apie 3 394 USD/unciją.

AUKSO KAINA 2025 M.

Nors Ukrainoje jau ketverius metus tęsiasi karas, kuris kelia geopolitinį nestabilumą, yra ir kitų svarbių veiksnių, suteikiančių aukso kainai papildomo pagreičio. Vienas iš jų – COVID-19 pandemijos padariniai. Reaguodamos į COVID-19 sukeltą ekonomikos nuosmukį, daugelis pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, Europos Sąjungą, Jungtinę Karalystę ir Jungtines Amerikos Valstijas, ėmėsi precedento neturinčių pinigų emisijos priemonių – buvo spausdinami trilijonai eurų ir dolerių siekiant skatinti ekonomiką, išlaikyti darbo vietas ir finansuoti paramos paketus. 

Nors trumpuoju laikotarpiu šie veiksmai padėjo išvengti dar gilesnės krizės, netrukus išryškėjo skaudi pasekmė – milžiniška infliacija. Lietuvoje metinė infliacija 2022 m. buvo pasiekusi apie 20 %, Europos Sąjungoje – apie 10 %, Jungtinėje Karalystėje – viršijo 11 %, o JAV – apie 9 %. Kainos augo visame pasaulyje: brango degalai, maistas, paslaugos, būstas. Staigus pinigų pasiūlos padidėjimas, nutrūkę tiekimo grandinės ir geopolitinė įtampa dar labiau sustiprino infliacijos tendencijas. Tai dar kartą įrodė, kad popierinė valiuta gali greitai nuvertėti, o investicijos į realų, fizinį turtą – kaip auksas – tampa patikimu būdu išsaugoti perkamąją galią.

Taip pat aukso kainos augimą skatina naujos įtampos tarptautiniu mastu, stipriausių pasaulio ekonomikų recesijos, infliacijos atsigavimas ir palūkanų normų mažinimas, taip pat naujosios JAV administracijos muitų politika.

Pastaraisiais metais investicinis auksas tapo itin svarbiu ne tik privatiems investuotojams, bet ir centriniams valstybių bankams. Reaguodami į geopolitinę įtampą ir augančią infliaciją, daugelis pasaulio šalių pradėjo masiškai kaupti aukso atsargas, siekdami sustiprinti savo finansinį saugumą ir diversifikuoti tarptautines atsargas. Didžiausia aukso pirkėja 2024-aisiais tapo Lenkija, įsigijusi 90 tonų aukso ir pakilusi į 13 vietą tarp didžiausias aukso atsargas turinčių šalių pasaulyje (daugiau skaitykite ČIA). Antra didžiausia aukso pirkėja 2024 m. yra Turkija (75 tonos), trečioji – Indija (73 tonos).

Didelę įtaką aukso kainai turi ir BRICS šalių sąjungos (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika), aktyviai siekiančios sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio pasaulinėje prekyboje, sprendimas kurti naują bendrą valiutą, kuri būtų dengta auksu.

Dėl visų šių priežasčių šiomis dienomis auksas yra pačioje viršūnėje ir muša rekordus – kovo 14 d. pirmą kartą istorijoje pasiekė rekordinę 3 000 JAV dolerių (2740,19 Eur) už Trojos unciją kainą. Kol kas analitikai nenumato, kad aukso kainos kilimas sustos, o apie detalesnes prognozes 2025-iesiems galite skaityti ČIA.

Per šimtmečius keitėsi kartos, ekonominės sąlygos ir krizės, tačiau auksas niekada neprarado savo vaidmens kaip patikima ir saugi investicija. Per paskutinius 50 metų matome, kad auksas ir toliau išlieka stabiliausia turto klase net ir sudėtingiausiais ekonominiais laikotarpiais. Nors šis taurusis metalas žmonijos naudojamas jau daugiau nei 3000 metų, jo populiarumas ir aktualumas nesumažėjo, nes nėra kitos turto klasės, kuri galėtų pasiūlyti tokį stabilumą ir saugumą. Nepaisant visų ekonominių permainų, auksas išlieka alternatyvų neturinčiu saugiu prieglobsčiu investuotojams, ieškančių, kaip apsaugoti savo kapitalą.