Ar gali švinas pavirsti auksu? Nors tai skamba kaip senųjų alchemikų svajonė, šiandien mokslas sako – „taip“. CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) – didžiausias pasaulyje fundamentaliųjų dalelių fizikos tyrimų centras, įsikūręs Šveicarijoje – neseniai pademonstravo, kad tai įmanoma labai ekstremaliomis sąlygomis, panašiomis į tas, kurios galėjo egzistuoti po Didžiojo sprogimo.
Nuotrauka: CERN
Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) atliekamo ALICE (angl. A Large Ion Collider Experiment) eksperimento metu buvo pastebėtas reiškinys: švino branduoliai susiduria milžinišku greičiu ir per labai trumpą laiką – vos sekstilijoninę sekundės dalį – sukuria itin stiprius elektromagnetinius laukus. Šie laukai sudaro sąlygas iš švino branduolio išskirti kelis protonus. Kadangi švinas turi 82 protonus, o auksas – 79, pašalinus tris protonus, susidaro aukso branduolys.
Nors šio „dirbtinio“ aukso buvo tik kelios trilijoninės gramo dalys, mokslinė šio reiškinio reikšmė – milžiniška. Tai leidžia geriau suprasti, kaip sunkieji elementai susidarė Visatos pradžioje, kai vyravo panašios temperatūros ir elektromagnetiniai laukai. Nors CERN eksperimento metu įvykusi branduolinė transformacija techniškai gali priminti legendinę alchemikų svajonę paversti šviną auksu, iš tikrųjų tai – itin sudėtingas ir brangus fizikinis procesas. Per trejus metus (nuo 2015 iki 2018 m.) ALICE detektorius užfiksavo net 86 mlrd. tokių reiškinių, tačiau aukso buvo pagaminta tik labai nedaug – vos 29 pikogramai, t. y. trilijoninė gramo dalis. Šio kiekio neužtektų jokiai praktinei aukso gamybai.
Taigi, nors laboratorijoje švinas trumpam gali „tapti“ auksu, tikrasis auksas vis dar saugomas mūsų seifuose ir bankų saugyklose. Auksas – vienas iš nedaugelio cheminių elementų, kurie nekinta šimtmečiais. Dėl savo stabilumo, elektros laidumo ir retumo jis vertinamas ne tik juvelyrikoje, pramonėje bei aukštosiose technologijose, bet ir kaip universalus vertės matas. Tai vienas iš nedaugelio metalų, kuris nerūdija, natūraliai blizga ir nesioksiduoja net po tūkstančių metų. Dėl šių savybių jis laikomas investiciniu metalu, o fizinis (grynasis) investicinis auksas – draudimo nuo infliacijos svyravimų ir ekonominių krizių garantu.
Šaltinis: CERN – ALICE detects conversion of lead into gold (https://www.home.cern/news/news/physics/alice-detects-conversion-lead-gold-lhc)
Nuotrauka: CERN
