Vienas pagrindinių būdų padidinti savo finansinį turtą, užtikrinti stabilesnę ir geresnę ateitį - investavimas. Nesvarbu ar esate pradedantysis ar jau pažengęs investuotojas, viena yra aišku, kad investavimas - galimybė pasiekti finansinę nepriklausomybę, finansinius tikslus ir saugumą ateityje. Tiesa, investavimas nėra paprasta ir lengva užduotis, jį reikia perprasti ir pasirinkti į ką investuoti, nes rinka yra nuolat kintanti, o investuotojai turi priimti įvairias rizikos ir pelno galimybes. Investavimo pasaulis - platus ir pilnas galimybių. Tačiau esant galimybėms, kartu iškyla dvejonės ir dėl pasirinkimo.
Šiame pirmame straipsnyje apžvelgsime ir panagrinėsime šiuo metu populiariausias ir pagrindines 3 investavimo rūšis, jų galimybes, privalumus bei rizikas. Na, o kitame straipsnyje pristatysime dar vieną dalį investicijų, kurios taip pat neabejojame patrauks smalsių investuotojų dėmesį.
Investavimas į akcijas - vienas populiariausių ir kartu - vienas rizikingiausių investavimo būdų. Jeigu kalbant labai paprastai - investavimas į akcijas yra tai, kad Jūs įsigyjate tam tikros įmonės akcijas ir tam tikra prasme tampate jos dalimi. Skamba paprastai, tačiau pasirinkus šią investavimo rūšį - būtina susipažinti su visais principais ir galimais rizikos veiksniais. Akcijos yra bendrovės nuosavybės dalis, jos išleidžiamos tam, kad pritrauktų lėšų augimui ir plėtrai, jų dėka didinamas kapitalas, kuriamas turtas ir vystomas verslas. Tad investuotojas pirkdamas akcijas įsigyja reikalavimo teisę į bendrovės turto ir pajamų dalį. Investuojant iš akcijų galima uždirbti dviem pagrindiniais būdais: gaunant dividendais išmokamą bendrovės pelno dalį. Arba parduodant akcijas didesne kaina nei pirkote.
Investuoti į akcijas Lietuvoje galima dviem būdais - savarankiškai arba per investicinius fondus. Investuojant savarankiškai Jūs patys renkatės į kurias bendroves investuoti, tad investicinio portfelio sudėtis priklauso tik nuo jūsų pačių sprendimų. Investavimo savarankiškai privalumai - galite tikėtis daug didesnės grąžos, trūkumai - tam turėsite skirti nemažai savo laiko ir žinių, atlikti analizes bei sekti rinkos naujienas. Investuojant į akcijas per investicinius fondus didžiausias privalumas tas, kad juos valdo profesionalai, todėl jums nereikės skirti tiek daug laiko ir žinių analizuojant. Trūkumai - fondų valdytojų darbas ir profesionalios žinios yra ne už dyką, tad verta apsiskaičiuoti gaunamą akcijų grąžą ir tiek, kiek reikės sumokėti fondų valdytojams už jų darbą ir žinias.
Minimalios sumos investavimui į akcijas nėra. Lietuviai į akcijas dažniausiai linkę pradėti investuoti vos nuo 100 eurų, užsienio rinkose nuo kelių tūkstančių eurų.
Obligacijos daugeliui pradedančiųjų skamba kaip sudėtinga ir dar neįminta mįslė. Taip yra todėl, kad obligacijos vis dar nėra tokios populiarios tarp pradedančiųjų, tačiau pelninga erdvė patyrusių investuotojų tarpe. Dėl informacijos stokos, dažnai ši investavimo niša taip ir lieka užmarštin. Tai kas gi tos obligacijos?
Dažnai obligacijos maišomos su akcijomis. Tačiau esminis skirtumas tarp jų - obligacijos yra paskola, o akcijos yra nuosavybė. Tai skolos vertybiniai popieriai. Na bet paprasčiau kalbant, tai pinigų skolinimas tam tikriems subjektams. Valstybės ir verslo įmonės skolinasi pinigus taip pat kaip ir žmonės. Ką įmonės daro, jeigu plėtrai neužtenka banko paskolos? Tokiu atveju kompanijos ar valstybės išleidžia obligacijas ir jas pardavinėja investuotojams. Taigi obligacijos yra ne kas kitas, o paskola, dėl to jos dar kitaip vadinamos skolos vertybiniais popieriais. Įsigydamas obligacijų, investuotojas skolina pinigų subjektui (pvz., bendrovei arba vyriausybei) konkrečiam laikotarpiui už kintamąją arba fiksuotą palūkanų normą. Obligacijos dar yra vadinamos fiksuotų pajamų vertybiniais popieriais, kadangi investuotojas iš anksto žino kiek jis uždirbs.
Obligacijų platinimu įprastai užsiima stambūs bankai, įmonės ar finansų tarpininkai. Pirminio platinimo metu investuoti į obligacijas įprastai siūloma stambiems investuotojams. Smulkieji investuotojai obligacijas gali įsigyti antrinėje rinkoje - vertybinių popierių biržoje. Biržoje obligacijas galima pirkti arba parduoti bet kuriuo metu, todėl investuotojui nebūtina laukti kol jos bus išpirktos. Svarbu paminėti tai, kad Vyriausybės vertybiniai popieriai yra platinami aukciono būdu ir jį organizuoja tam įgaliotos valstybinės institucijos. Aukcionas užtikrina obligacijų platinimo proceso skaidrumą ir leidžia vertybinius popierius išplatinti už pačią geriausią kainą.
Investavimas į tauriuosius metalus laikoma viena seniausių ir tuo pačiu stabiliausių investavimo rūšių. Tai ir viena labiausiai lietuvius viliojančių investavimo krypčių, nes kaip pagrindinį kriterijų jie įvardija - saugumą ir prieinamumą įsigyti, lyginant su taip pat lietuvių populiaria investicija - nekilnojamu turtu, kuris daugeliu atveju pareikalauja nemažų lėšų. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu pernai „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad kas penktas (21 proc.) šalies gyventojas kaip patikimiausią investicijos šaltinį laiko būtent auksą.
Kas lemia tokį pasitikėjimą tauriaisiais metalais? Per daugelį metų žmonės įgavo daug pamokų ir suvokė pinigų bei aukso santykį ir jų likvidumą. Per daugelį metų, pinigai prarasdavo savo vertę, griūdavo bankai, smukdavo ekonomikos, o auksas sugebėjo išlaikyti savo vertę. Ilgainiui žmonės pastebėjo ir suprato, kad grynieji pinigai ar santaupos banke laikui bėgant nuvertėja, o taurieji metalai išliko tam atsparūs. Istoriškai didelės infliacijos laikotarpiai buvo teigiami aukso kainai, nes investuotojai linkę bėgti nuo fiat valiutų, link geltonojo metalo. Taigi centrinių bankų pinigų politika kontroliuojant infliaciją yra labai svarbi aukso kainai ir investavimui į jį skatinti.
Investavimas į tauriuosius metalus nėra toks sudėtingas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesa, investavimas į juos taip pat nereikalauja tokio dėmesio, žinių ir laiko, kaip kad investavimas į aukščiau aptartas akcijas ar obligacijas. Pagrindinis ir populiariausias būdas Lietuvoje investuoti į tauriuosius metalus - tai fizinio aukso, sidabro ar kitų metalo gaminių pirkimas. Toks pirkimas dažniausiai vyksta oficialiose, licencijuotose prekybos vietose, taip pat aukcionų principu (tačiau šis metodas yra kiek rizikingesnis). Kiti kiek mažiau populiarūs būdai - Fondai, ETF arba biržos prekių fondai: Yra fondų, kurie investuoja į tauriuosius metalus ir leidžia investuotojams įsigyti akcijų arba vertybinių popierių portfelius, susijusius su šiais metalais.
Taip pat aukso ateities sandoriai, tačiau tokie sandoriai yra sudėtingesni ir rizikingesni nei tiesioginė aukso pirkimo ar pardavimo operacija, nes jie reikalauja gero supratimo apie rinkos veiksnius ir finansinius instrumentus. Todėl dauguma žmonių, kurie nori tiesiogiai investuoti į aukso vertę, renkasi fizinį aukso pirkimą pagal spot kainą. Patrauklu ir tai, kad pavyzdžiui fizinio investicinio aukso pirkimas ir pardavimas nėra apmokestinamas PVM, be to, investuojant į auksą nereikia mokėti valdymo, pervedimo ir kitokių mokesčių turto valdytojams.
___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Verta paminėti, kad kiekvienas iš šių investavimo būdų turi savo privalumų, o taip pat ir rizikų. Tad kiekvienas investuotojas turi atidžiai įvertinti savo tikslus, laikotarpį ir rizikos galimybes, prieš priimant investicinius sprendimus. Reikia suprasti, kad investicijų vertė gali mažėti, arba didėti, o tai, kad anksčiau grąža buvo ženkliai didesnė, nereiškia, kad tokia ji gali būti ir ateityje. Bet kokiu atveju, investicijų išmanymas ir teisingas investicinio portfelio paskirstymas leidžia Jums pasiekti finansinio saugumo tikslus, mažinti riziką ir optimizuoti pelningumą ilgalaikėje perspektyvoje
Kitoje straipsnio dalyje pristatysime ir supažindinsime dar su 3 investicijų rūšimis, kurios taip pat gali būti naudingos ir pelningos jūsų investicinio portfelio diversifikacijai. Tai padės išnaudoti įvairias rinkos galimybes ir pasiekti finansinių tikslų įvairiose ekonominėse sąlygose.
