Pastaruoju metu aukso rinka demonstruoja įspūdingą augimą, o investuotojai vis dažniau svarsto, kiek dar gali kilti šio tauriojo metalo kaina. Pasiekus naujus rekordus, analitikai ne tik kalba apie 2869,23 Eur už unciją (3000 JAV dolerių) ribą, bet ir vertindami aukso kainą pagal inflation-adjusted koeficientą ir prisimindami 1976–1980 m. aukso piką. Ar šis istorinis aukso kainos lygis gali tapti nauju investuotojų tikslu?
Aukso kaina ir toliau sparčiai kyla
Praėjusi savaitė nuteikė itin optimistiškai. Aukso kaina ne tik išlaikė pradinę 2677,95 Eur (2800 JAV dolerių) už unciją palaikymo lygį (kainos riba, žemiau kurios turtas nesiekia kristi dėl didelės paklausos) pirmadienį, bet ir kilo iki naujų rekordinių aukštumų – penktadienį pasiekė 2773,59 Eur (2900 JAV dolerius) už unciją.
Ši tendencija pradeda traukti didelį investuotojų dėmesį, o daugelis analitikų vėl diskutuoja apie 2869,23 Eur (3000 JAV dolerių) už unciją ribą. Taip pat vis daugiau kalbama apie tai, kad ši riba yra tik tarpinė stotelė – daugelis ekspertų atsigręžia į visų laikų aukso kainos rekordą, atsižvelgdami į inflation-adjusted koeficientą, kuris parodo kainą, įvertinus infliacijos prieaugį dabartinėje ekonomikoje.
Aukso kaina gali atrodyti labai skirtinga priklausomai nuo laikotarpio, nes ji tiesiogiai susijusi su pinigų perkamąja galia, todėl inflation-adjusted rodiklis padeda objektyviai įvertinti infliacijos įtaką pinigų vertei istoriniu laikotarpiu. Kitaip tariant, šis rodiklis palygina kainas ir įvertina infliaciją. Pavyzdžiui, jei infliacija tam tikrą laiką buvo 3 % per metus, inflation-adjusted kaina gali būti žymiai didesnė, kad atspindėtų realią aukso vertę, koreguotą pagal infliacijos pokyčius. Pagal šį rodiklį aukso kaina dabar turėtų siekti apie 3270,93 Eur (3420 JAV dolerių) už unciją (Inflation-adjusted aukso kainą galite apskaičiuoti naudodamiesi infliacijos skaičiuokle).
Visų laikų rekordas buvo pasiektas 1980 m. sausį, kai aukso kaina pakilo iki 837 Eur (875 JAV dolerių) už unciją. Tai buvo beveik ketverius metus trukusio aukso kainos augimo, prasidėjusio 1976 m. rugpjūtį, kulminacija.
Istorija kartojasi?
Nors šis tikslas, vertinamas pagal inflation-adjusted rodiklį, kai kam gali atrodyti nerealus, daugelis analitikų pastebi, kad šiandien aukso kainos kilimą skatina tie patys veiksniai, kaip ir prieš beveik 50 metų. Finansų rinkai didelę įtaką daro geopolitinė situacija – investuotojai nerimauja, kad dėl nenuspėjamos JAV prezidento D. Trumpo politikos pasaulyje gali prasidėti prekybos karas. Nepaisant D. Trumpo rinkiminių pažadų nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, taikos ženklų kol kas nematyti. Net jei karas baigsis, įtampa tarp sąjungininkų ir priešininkų išliks – ypač augant konkurencijai tarp Kinijos ir JAV dėl pasaulinės ekonominės įtakos. Šis neapibrėžtumas slegia pasaulinį ekonomikos augimą ir didina infliacijos baimes.
Be to, dėl abipusių muitų, tikėtina, kils vartotojų kainos visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Pietų Amerikos kavos augintojai neskuba parduoti savo kavos pupelių, tikėdamiesi tiekimo trikdžių, kurie gali dar labiau padidinti kainas. Tuo tarpu Kanada ieško galimybių parduoti aliuminį ir kitus žaliavinius produktus Europai, siekdama išvengti priklausomybės nuo nenuspėjamo JAV prezidento.
Aukso rinka atspindi vis labiau susiskaldžiusią pasaulio ekonomiką – tai yra vienas iš nedaugelio aktyvų, kuris neturi geopolitinės trečiosios šalies rizikos, todėl tampa esmine pasauline valiuta.
Centrinių bankų paklausa išlieka labiausiai aukso kainos augimą lemiančiu veiksniu. Remiantis Pasaulio aukso tarybos duomenimis, centriniai bankai pernai įsigijo 1045 tonas aukso. Šis skaičius gerokai viršijo prognozes ir pažymėjo trečius metus iš eilės, kai bankai įsigijo daugiau nei 1000 tonų aukso. Centrinių bankų aukso pirkimai sudarė apie 20 % visos pasaulinės paklausos, kuri pernai pasiekė rekordines aukštumas.
„Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius pastebi, kad rekordinio aukso kainos augimo tendencija yra beveik identiška kaip ir prieš 50 metų dėl vyraujančios nežinomybės ir žmonių netikėjimo fizine valiuta.
„Svarbu įvertinti visas istorines aplinkybes ir paminėti, kad 1976 m. auksas buvo atrištas nuo dolerio (iki tol galiojo aukso standartas (angl. gold standard) – valiuta buvo susieta su auksu), todėl 1976–1980 aukso kaina rekordiškai kilo. Tuo metu situacija buvo neaiški, visuomenę užplūdo nežinomybė, kas laukia aukso rinkos, kai jis nebesusijęs su doleriu. Šių dienų situacija panaši tuo, kad vėl vyrauja nežinomybė, tik priežastis jau kita – dalis žmonių nebetiki popieriniais pinigais kaip valiuta, nes fiziniai pinigai per greitai nuvertėja, juos „suryja“ infliacija. Todėl šis santykis, kaip aukso kaina kilo prieš 50 metų ir dabar, yra labai panašus, net ir įvertinus infliaciją“, – teigia tauriųjų metalų ekspertas Ž. Leškevičius.
Taip pat pridūrė: „Dalis žmonių netiki fizine valiuta ir turi kitų investavimo poreikių, nes suvokia, kad investuoti į auksą apsimoka labiau dėl šio tauriojo metalo atsparumo infliacijai. Svarbu ir tai, kad šiomis dienomis investuotojai auksą renkasi ne tik dėl geopolitinės nežinomybės. Auksas tapo reikšminga taupymo priemone, apsaugančia turtą nuo infliacijos.“
Auksas – investuotojų „saugumo pagalvė“
Daugelio analitikų teigimu, būtent ši rinkos dalis yra pagrindinė priežastis, kodėl eiliniai investuotojai turėtų atkreipti dėmesį į auksą. Centriniai bankai atspindi tikrąją vertę rinkoje – jie nėra spekuliantai, besivaikantys naujausių tendencijų, o rimti ir sąmoningi investicinio portfelio valdytojai, siekiantys išsaugoti savo šalių turtą ir perkamąją galią dešimtmečiais.
Šis nuolatinis aukso poreikis yra priežastis, kodėl Kathy Kriskey, vyresnioji „Invesco“ žaliavų ETF strategė, pavadino auksą „saugumo pagalve“, prie kurios investuotojai glaudžiasi neramiais laikais.
Net didžiausias pasaulyje turto valdytojas mato aukso vertę – Russas Koesterichas, „BlackRock“ pasaulinės alokacijos komandos vykdantysis direktorius ir portfelio valdytojas, prognozuoja, kad aukso kainos ir toliau kils, nes šis taurusis metalas išlieka svarbia priemone norint diversifikuoti turtą ir jį išsaugoti.
Šaltinis: Kitco.com
