Apie vertybę: paleontologinis preparatas su keturiais fosiliniais mozazauro dantų vainikais ir žandikaulio kaulo fragmentu. Mozazaurai buvo stambūs, visiškai vandenyje gyvenę ropliai, vėlyvosios kreidos jūrose užėmę aukščiausių plėšrūnų poziciją. Jų fosilijos leidžia pažvelgti į prieš dešimtis milijonų metų egzistavusias jūrų ekosistemas. Preparatas kilęs iš Maroko, kurio fosfatinės nuogulos garsėja gausiais ir įvairiais vėlyvosios kreidos jūrinių stuburinių radiniais. Keturi tamsiai rudi dantų vainikai įtvirtinti šviesioje fosfatinėje matricoje, todėl eksponatas pasižymi ryškiu spalviniu kontrastu ir monumentalia, lengvai atpažįstama forma.
Dantų vainikai stambūs, kūgiški ir šiek tiek išlenkti. Tokia forma būdinga plėšriems mozazaurams, kurių dantys buvo pritaikyti slidžiam jūriniam grobiui sugriebti ir apdoroti. Dantų paviršiuose matomi natūralaus nusidėvėjimo, mineralizacijos ir fosilizacijos požymiai. Skirtingi vainikų atspalviai bei išlikimo būklė suteikia preparatui individualumo ir išryškina jo paleontologinį charakterį. Šviesi preparato matrica kontrastuoja su tamsiai rudais vainikais, o daugiau kaip 30 cm siekiantis bendras ilgis sukuria vizualiai reprezentatyvų eksponatą. Preparatas pritaikytas kolekciniam ir interjero eksponavimui.
Mozazaurai buvo ne dinozaurai, o išnykusi jūrinių žvynuotųjų roplių grupė, gimininga šiuolaikiniams driežams ir gyvatėms. Vėlyvojoje kreidoje jie paplito viso pasaulio jūrose ir pasižymėjo didele dydžių bei mitybos strategijų įvairove. Stambesni atstovai medžiojo žuvis, galvakojus, jūrinius vėžlius ir kitus roplius.
Maroko fosfatų baseinai yra vienos produktyviausių pasaulyje Maastrichtio jūrinių fosilijų radimviečių. Juose aptinkami mozazaurų dantys, slanksteliai, kaukolių ir žandikaulių fragmentai, taip pat ryklių, kaulinių žuvų, vėžlių bei kitų jūrinių gyvūnų liekanos.
Tai lengvai eksponuojamas priešistorinės jūrų gyvybės objektas, tinkamas fosilijų, gamtos istorijos ir įdomybių kabinetų kolekcijoms.