Mozazauro danties fosilija su šaknies fragmentu – įspūdingas, maždaug 70 mln. metų senumo vėlyvosios kreidos periodo radinys iš Maroko. Mozazaurai buvo išnykę plėšrūs jūriniai ropliai, priklausę žvynuotųjų roplių grupei, o ne dinozaurams. Jų kūgiški, dažnai šiek tiek lenkti dantys buvo pritaikyti grobiui sugriebti ir sulaikyti.
Šiame egzemplioriuje išlikęs pailgas danties vainikas ir dalis šaknies. Rusvai gelsvame vainiko paviršiuje matoma subtili išilginė tekstūra, o šviesesnė, porėta šaknies dalis atskleidžia kitokią vidinę sandarą. Natūralūs smėlio, kreminiai ir rudi atspalviai bei mineralizacijos žymės kiekvienai fosilijai suteikia savitą išvaizdą.
Tai išskirtinis eksponatas paleontologijos kolekcijai, autentiškas interjero akcentas ir prasminga dovana priešistoriniu pasauliu, geologija ar senovės gyvūnais besidominčiam žmogui. Kiekvienas egzempliorius yra vienetinis, todėl jo forma, spalva, tekstūra ir išlikimo laipsnis gali skirtis. Natūralūs įtrūkimai, nuskilimai, spalvų netolygumas ir galimi preparavimo ar stabilizavimo pėdsakai yra įprastos tokio tipo fosilijų ypatybės, o ne gaminio trūkumai.
