Biržos kaina (EUR už 1 oz)
Kontaktai
Auksas
Sidabras
Valiuta
Diagramos
Paskyra
Jūsų krepšelis tuščias
Mano krepšelis -
Išvalyti krepšelį
Suma su PVM ...
PVM ...
Atsiskaityti
Tauriųjų metalų kainos krepšelyje rezervuojamos 10 minučių. Pasibaigus šiam laikui, kainos atsinaujina ir vėl iš naujo rezervuojamos.
Auksas ir sidabras taps legalia valiuta?
Paskelbimo laikas - 2025.07.01


Pastaraisiais metais pasaulinėje ekonomikoje vis dažniau kalbama apie realios vertės grąžinimą į finansų sistemą. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – nauji JAV valstijų įstatymai, kuriuose auksas ir sidabras vėl pripažįstami teisėta mokėjimo priemone. Šios iniciatyvos rodo ne tik gyventojų norą apsisaugoti nuo infliacijos ir valiutų nuvertėjimo, bet ir gilų nepasitikėjimą centrinių bankų vykdoma pinigų politika. Tarp šalių, žengiančių ryžtingus žingsnius šia kryptimi, ryškiai išsiskiria Florida ir Teksasas.

Floridos valstijoje priimtas reikšmingas sprendimas – auksas ir sidabras taps legalia atsiskaitymo priemone nuo 2026 metų liepos 1 dienos, jei bus įgyvendinti numatyti reglamentai. Gubernatorius Ron DeSantis pasirašė įstatymą HB 999, kuris ne tik simbolizuoja alternatyvų požiūrį į pinigų sistemą, bet ir suteikia gyventojams realią galimybę rinktis, kaip ir kuo atsiskaityti. 

 

florinus-aukso-kaina

„Floridos pozicija – laisvė, ekonominis apsisprendimas ir pasipriešinimas vyriausybės pertekliniam reguliavimui,“ – sakė gubernatorius.

 

Ką numato įstatymas? Įstatymas numato, kad:

  • Auksas ir sidabras gali būti priimami kaip mokėjimo priemonė savanorišku pagrindu.
  • Vyriausybinės ir verslo struktūros gali priimti tauriuosius metalus kaip skolos grąžinimą ar atsiskaitymą.
  • Numatomos mokesčių lengvatos – tauriųjų metalų, atitinkančių grynumo reikalavimus arba viršijančių 500 JAV dolerių vertę, pardavimams nebus taikomas pardavimo mokestis.

 

Techniniai reikalavimai Kad moneta būtų laikoma legalia valiuta:

  • Auksas turi būti ne mažiau kaip 99,5% grynumo.
  • Sidabras – ne mažiau kaip 99,9% grynumo.
  • Monetos privalo turėti žymėjimus apie jų svorį ir grynumą.
  • Valstybinės institucijos priims mokėjimus tauriųjų metalų forma tik per elektroninius pervedimus.

 

Anot DeSantiso, tai ne tik ekonominis, bet ir ideologinis sprendimas: „Floridos pozicija – laisvė, ekonominis apsisprendimas ir pasipriešinimas vyriausybės pertekliniam reguliavimui.“ Auksas ir sidabras, pasak jo, yra nepriklausomi nuo centrinės valdžios įtakos, nekontroliuojami perdirbama pinigų emisija ir natūraliai atsparūs infliacijai.

Pagal įstatymą, šie taurieji metalai galės būti naudojami atsiskaitymui savanorišku pagrindu, o verslo subjektai ir vyriausybinės institucijos galės juos priimti kaip skolų grąžinimą ar net oficialų atsiskaitymo būdą. Be to, aukso ir sidabro pardavimams, kurie atitiks tam tikrus kriterijus (pvz., viršys 500 JAV dolerių vertę), nebus taikomas pardavimo mokestis – tai reikšminga paskata tiek investuotojams, tiek verslui.

Floridos sprendimas nėra vienišas. Kaip nurodo „Yahoo Finance“ straipsnis, jau vienuolika JAV valstijų, įskaitant Teksasą, žengė panašiu keliu. Teksase fizinis auksas jau laikomas teisėta mokėjimo priemone, o valstija net įsteigė savo aukso saugyklą – „Texas Bullion Depository“, leidžiančią gyventojams laikyti ir net naudoti auksą kaip alternatyvą JAV doleriui.

 

Kodėl šie sprendimai atsirado būtent dabar?

Atsakymas – ekonominis neapibrėžtumas ir mažėjantis pasitikėjimas centrinių bankų vykdoma pinigų politika. Nuo COVID-19 pandemijos laikotarpio pasaulinė infliacija išaugo, pinigų emisija pasiekė rekordus, o valstybės skolos lygis – istorinį maksimumą.

Tuo pačiu metu aukso kaina 2024 m. balandį pasiekė rekordinį lygį – apie 3 500 JAV dolerių už unciją. Tokie skaičiai rodo, kad investuotojai ieško saugaus prieglobsčio. Auksas, turintis tūkstantmetę istoriją kaip vertės saugykla, šiuo metu išgyvena atgimimą. Tai jau ne tik simbolinis turtas ar kolekcinis objektas, bet ir praktinis finansinis įrankis.

Ne mažiau svarbus ir sidabras. Nors šis metalas yra labiau pramoninis, tačiau jo pripažinimas teisėta valiuta atveria naujas paklausos galimybes. Valstybių sprendimai įteisinti sidabrą kaip atsiskaitymo priemonę gali lemti ilgalaikį jo kainų augimą, ypač jei bus sukurta infrastruktūra skaitmeniniams mokėjimams tauriųjų metalų pagrindu.

 

Precedentai rodo, kad tai nėra trumpalaikė mada

Jau 2011 metais Jutos valstija įteisino auksą ir sidabrą kaip teisėtą atsiskaitymo priemonę. Nuo tada augo ne tik fizinių tauriųjų metalų paklausa, bet ir verslo modeliai, siūlantys atsiskaitymus ar net atlyginimus šiomis formomis. Floridos sprendimas yra daug gilesnis nei simbolinis žingsnis. Tai signalas, kad valstijos lygmeniu gali būti formuojamos alternatyvios ekonominės realybės. Palaipsniui atsiranda ne tik galimybė naudoti auksą kaip valiutą, bet ir infrastruktūra, leidžianti tai padaryti skaidriai, efektyviai ir teisiškai.

 

Ką tai reiškia Lietuvai ir kaip tai susiję su FLORINUS?

Nors Lietuvoje dar nėra teisinės bazės, leidžiančios naudoti auksą ar sidabrą kaip teisėtą mokėjimo priemonę, šios JAV tendencijos neišvengiamai pasiekia ir mūsų investuotojų sąmonę. Kuo daugiau pasaulio regionų pripažįsta tauriuosius metalus kaip realią finansinę alternatyvą, tuo labiau auga susidomėjimas jų įsigijimu ir laikymu – net jei tik kaip apsaugos nuo infliacijos priemonė.

Šiame kontekste Lietuvoje ypač svarbus vaidmuo tenka įmonei FLORINUS, kuri daugiau nei dešimtmetį specializuojasi prekyboje investiciniu auksu, sidabru bei kitais tauriųjų metalų gaminiais. Įkurta 2013 metais, FLORINUS greitai tapo viena iš rinkos lyderių Lietuvoje, siūlančia klientams ne tik fizinius tauriųjų metalų produktus, bet ir jų saugojimo, sertifikavimo bei konsultavimo paslaugas.

Remiantis viešais duomenimis, FLORINUS bendradarbiauja su garsiausiomis pasaulio kalyklomis ir siūlo platų pasirinkimą: nuo standartinių investicinių luitų iki kolekcinių monetų, sertifikuotų tokių tarptautinių organizacijų kaip NGC (Numismatic Guaranty Company). Įmonė taip pat yra oficialus NGC atstovas Lietuvoje, teikiantis monetų sertifikavimo ir restauravimo paslaugas.

Didėjant visuomenės susidomėjimui fizinėmis turto formomis, FLORINUS pastebi augančią paklausą ne tik tarp kolekcininkų, bet ir tarp žmonių, ieškančių saugių ilgalaikių investicijų. Globalus dėmesys tauriųjų metalų teisiniam statusui tik sustiprina šią tendenciją. Pavyzdžiui, JAV investuotojams auksas ir sidabras tampa ne tik turto saugojimo priemone, bet ir realiu mokėjimo instrumentu. Nors Lietuvoje tokie teisiniai sprendimai dar nepriimti, FLORINUS jau dabar siūlo sprendimus, leidžiančius gyventojams saugiai įsigyti, laikyti ir valdyti tauriuosius metalus.

Be to, įmonė aktyviai plečia savo veiklą – filialai veikia pagrindiniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Įmonės strategija orientuota į klientų edukaciją bei ilgalaikę partnerystę, o paslaugų kokybę patvirtina ir tai, kad FLORINUS turi Lietuvos prabavimo rūmų licenciją bei atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus tauriųjų metalų platinimui.


florinus-aukso-rinka
„Ypač nuo XX a. antros pusės, kai pasaulinės krizės, infliacija ar geopolitinė įtampa parodė,

kad fiat pinigai (įprastinė valiuta) gali nuvertėti, auksas tapo patikimiausiu pasirinkimu, nes jam tiesiog nėra analogų.“, – Delfi Ekspertai.

 

Nesenai duotame interviu Delfi portalui investavimo ekspertai aptarė:

  • Kodėl auksas yra atsparus infliacijai ir ekonominėms krizėms
  • Kokias formas dažniausiai renkasi pradedantieji investuotojai
  • Kokią dalį portfelyje verta skirti auksui
  • Kokie lūkesčiai dėl aukso kainos artimiausiais metais

 

FLORINUS įkūrėjo ir direktoriaus komentaras: „Šis pripažinimas aiškiai parodo, kad šiandien investiciniai taurieji metalai vertinami ne tik privačių asmenų, bet ir pasiekia valstybinį lygmenį. Vis dažniau valstybinės institucijos pripažįsta aukso vertę kaip patikimą kapitalo saugyklą. Tai yra labai svarbus signalas – taurieji metalai sugrįžta į pasaulinės finansų sistemos centrą kaip tikroji, universali valiuta. Toks požiūrio pokytis turėtų paskatinti visuomenę dar atsakingiau pažvelgti į šias investavimo priemones. Tauriuosius metalus aktyviai įsigyja ne tik privatūs investuotojai, bet ir bankai, investiciniai fondai bei pačios valstybės, kurios skiria milijardines sumas aukso rezervams kaupti. Tai akivaizdus įrodymas, kad taurieji metalai išlieka patikima ir ilgalaikė vertės išsaugojimo priemonė.

 

Apibendrinant galima teigti, jog globalios tendencijos aiškiai rodo grįžimą prie fizinių vertybių. Investicinis auksas ir sidabras ne tik saugo kapitalą nuo nuvertėjimo, bet ir įgauna naują – teisėtą – piniginę funkciją. Remiantis JAV pavyzdžiais, galima tikėtis, kad ateityje ir kitos šalys, įskaitant Lietuvą, pradės svarstyti tauriųjų metalų teisinį statusą. Šiame procese FLORINUS jau dabar yra pasirengusi būti patikimu partneriu tiek pradedantiems investuotojams, tiek profesionalams.

Globalios tendencijos aiškiai rodo, kad fizinis auksas ir sidabras tampa ne tik ilgalaikės vertės saugykla, bet ir realia alternatyvia atsiskaitymo priemone. Nors Lietuva dar nepriėmė panašių įstatymų kaip Florida ar Teksasas, FLORINUS jau šiandien leidžia Lietuvos gyventojams žengti žingsnį link finansinio saugumo, nepriklausomybės ir diversifikuoto investavimo ateities. Galbūt netolimoje ateityje ir mūsų šalyje prasidės diskusijos apie tauriųjų metalų vietą pinigų sistemoje – o tam pasiruošusios įmonės, kaip FLORINUS, bus pirmose linijose. 

Investicinio aukso ir sidabro (999,9 prabos) galite įsigyti FLORINUS internetinėje parduotuvėje arba atvykę į „Florinus“ salonus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Taip pat galite gauti nemokamą konsultaciją apie investavimą į tauriuosius metalus, kolekcines monetas, valiutos keitimą, tauriųjų metalų saugyklas, tauriųjų metalų supirkimą ir daug daugiau.

https://www.florinus.lt/lt/investicinis-auksas

 

Šaltiniai: https://www.businessinsider.com; https://www.delfi.lt; https://finance.yahoo.com
Nuotrauka: Joe Raedle/Getty Images; Delfi

Užsisakykite Florinus naujienlaiškį ir pirmieji sužinokite apie inventoriaus papildymus, išskirtines akcijas, specialius pasiūlymus ir daug daugiau!
Prenumeruoti naujienlaiškį
Ši svetainė naudoja įrankius skirtus pagerinti svetainės našumą bei naršymo patirtį. Informuojame, kad naršydami šioje svetainėje sutinkate su UAB Florinus slapukų ir privatumo politikomis.
Funkcinės tinklapio technologijos
Šioje svetainėje yra naudojamos tam tikros technologijos, kurios būtinos šios svetainės pilnaverčiam funkcionavimui. T.y. būtini (funkciniai) slapukai (angl. "cookies"). Šie slapukai yra automatiškai naudojami.
Statistinės bei analitinės technologijos
Šioje svetainėje yra naudojami analitinių bei statistinių įrankių slapukai (angl. "cookies"). Šie slapukai nėra privalomi. Jų paskirtis yra analizuoti vartotojų lankomumo istoriją, padėti pagerinti svetainės naudojamumą bei patogumą. Analitiniai slapukai, klasifikuojami šioje kategorijoje, yra nepersonalizuoti; iš patikimų partnerių su etiškomis duomenų registravimo praktikomis.
Išorinės technologijos, susijusios su reklama, vartotojų stebėsena
Slapukai, klasifikuojami šioje kategorijoje, apima reklamos agentūrų bei reklamos tinklų siūlomas technologijas. Šie slapukai nėra privalomi. Tai slapukai, kurių pagalba yra kaupiama personalizuota bei asmeninė informacija apie vartotoją; atliekamas duomenų profiliavimas reklamos tikslais.
Sutinku tik su būtinaisiais
Sutinku su visais
Išsaugoti pasirinkimus
Slapukų veikimo nustatymai
Sutinku tik su būtinaisiais
Sutinku su visais
Personalizuoti nustatymus