Pastaruoju metu finansų rinkose daug dėmesio sulaukė dirbtinio intelekto sektorius ir įspūdingi tokios kompanijų kaip „Nvidia“ rezultatai. Tačiau šalia euforijos vis garsiau pasigirsta balsų, įspėjančių apie struktūrines rizikas, kurios gali paliesti ne tik JAV ekonomiką, bet ir platesnę pasaulio finansų sistemą.
Remiantis nepriklausomų tyrimų bendrovės „Unicus Research“ vadovės Laks Ganapathi įžvalgomis, tikroji grėsmė šiandien slypi ne akcijų rinkose, o šešėliniame kredito sektoriuje – srityje, kuri finansuoja vartojimo kreditus, „buy now, pay later“ programas ir įvairius privačius skolinius instrumentus.
Ganapathi vertinimu, šiandienos ekonominė situacija primena „2008-ųjų finansinę krizę, tik dar stipresnę“. Vartotojus spaudžia trys esminės skolos kategorijos:
automobilių paskolos – jų vėlavimai JAV išaugo iki rekordinių lygių;
būsto paskolos, kurios tampa nepakeliamos dėl gyvenimo brangimo;
studentų paskolos, kurių našta grįžo po ilgo moratoriumo.
Remiantis analitikų duomenimis, vienas iš penkių amerikiečių automobilių paskolai kas mėnesį moka apie 1000 USD, o tai vartotojams tampa praktiškai nepakeliama našta. Neigiama nuosavybė (angl. negative equity) automobilių rinkoje – taip pat sparčiai auga.
Pasak Ganapathi, didžiausia rizika slypi private credit sektoriuje – tai itin sparčiai auganti, bet labai menkai reguliuojama finansų sistema. Į ją pinigus tiekia ir stambūs bankai, tokie kaip „JPMorgan“ ar „Morgan Stanley“.
Šio sektoriaus problemos gali turėti domino efektą: šešėlinės bankininkystės likvidumo stoka persimestų į regioninius JAV bankus, o šie yra itin jautrūs netikėtiems sukrėtimams. Būtent regioniniai bankai 2023 m. buvo atsidūrę krizės epicentre („Silicon Valley Bank“, „First Republic“ ir kt.), todėl bet kokie nauji šokai gali vėl sukelti grandininę reakciją.
Nors rinkos tikisi, kad JAV Federalinis rezervas palūkanas mažins iki 2026 m., remiantis Ganapathi požiūriu, palūkanų mažinimas šiandien yra tik „pleistras kulkos žaizdai“.
Palūkanų mažinimas teiks ribotą naudą, o tuo pačiu gali dar labiau įpūsti infliaciją – ypač neelastinėse išlaidų kategorijose: automobilių priežiūroje, draudime, sveikatos paslaugose.
Analitikė teigia, kad 2026 m. tikėtinas augantis socialinis nepasitenkinimas, nes vartotojai bus priversti rinktis tarp skolos aptarnavimo ir būtiniausių gyvenimo išlaidų.
Nors AI revoliucija rinkose sukelia euforiją, Ganapathi mano, kad ši šaka gali turėti pavojingą „kortų namelio“ efektą.
Remiantis jos vertinimais, didėjantis duomenų centrų skaičius reikš ženkliai išaugusias:
energijos sąnaudas,
vandens sąnaudas,
infrastruktūros išlaidas.
Visa tai gali dar labiau padidinti infliacinį spaudimą vartotojams ir verslams.
Įdomu tai, kad pati Ganapathi nėra oficialiai paskelbusi pozicijos dėl aukso. Tačiau jos prognozuojamas scenarijus – regioninių bankų pažeidžiamumas, vartotojų skolos, šešėlinio kredito sektoriaus problemos ir infliacinis spaudimas – yra būtent ta aplinka, kurioje istoriškai geriausiai pasirodo realūs aktyvai.
„Auksas yra tvirtas aktyvas, turintis tikrąją vertę ir išliekantis kaip patikimas piniginis turtas“, – vertina Ganapathi.
Kai finansų sistemoje stiprėja neapibrėžtumas, investuotojai natūraliai ieško apsaugos priemonių nuo rizikos. Auksas čia užima ypatingą vietą, nes:
jis neturi kredito rizikos,
istoriškai išlaiko vertę infliacijos laikais,
veikia kaip apsidraudimo priemonė prieš finansų sistemos įtampas,
yra likvidus ir globaliai pripažįstamas aktyvas.
Remiantis analitikų perspėjimais, finansų rinkos šiandien stovi ant dviejų polių:
Vienoje pusėje – technologijų sektoriaus euforija ir stiprūs megakapitalizuotų įmonių rezultatai.
Kitoje – augančios struktūrinės rizikos šešėliniame kredite, vartotojų skolos, regioninių bankų pažeidžiamumas.
Tokioje aplinkoje diversifikacija ir realūs aktyvai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau. Istorija rodo, kad tada, kai finansų sistema pradeda svyruoti, auksas dažnai tampa tuo inkaru, kuris stabilizuoja investuotojo portfelį.
Šaltiniai: Kitconews.com
