Apie vertybę: Stipinpelekės žuvies fosilija iš Kinijos – ankstyvojo eoceno gėlavandenių ekosistemų paleontologinis liudininkas, susiformavęs maždaug prieš 56–49 milijonus metų. Ši išnykusi rūšis priklausė karpžuvių būriui (Cypriniformes) ir laikoma ankstyvu šios evoliucinės grupės kamieniniu atstovu. Egzemplioriuje didžioji skeleto dalis išlikusi anatominėje padėtyje: matomas kūno kontūras, žvynų danga, stuburo ašis, kaukolės sritis ir pelekų spinduliai. Fosilija paruošta eksponuoti ir pritvirtinta prie tamsaus pagrindo, todėl yra patraukli tiek paleontologinei kolekcijai, tiek edukacinei ekspozicijai.
Techninė informacija: mokslinis pavadinimas – Jianghanichthys hubeiensis. Geologinė era – Kainozojus; periodas – Paleogenas; epocha – ankstyvasis Eocenas, apytiksliai prieš 56–49 mln. metų. Rūšis moksliškai žinoma iš Yangxi formacijos ežerinių nuogulų Hubei provincijoje, centrinėje Kinijoje, ypač Songzi apylinkėse. Fosilija išlikusi natūralioje nuosėdinės uolienos matricoje, tačiau plokštė yra mechaniškai apipjauta, preparuota ir sumontuota ant modernaus tamsaus pagrindo.
Meninė ir struktūrinė analizė: fosilija išlikusi šoniniame vaizde kaip suplokštėjęs kūno skeletas ir atspaudas smulkiagrūdėje pilkšvoje nuosėdinėje uolienoje. Aiškiai atpažįstamas gilokas kūno profilis, stuburo ašis, šonkaulių ir pelekų spindulių fragmentai, kaukolės kaulų kontūrai, žvynų danga bei šakotas uodegos pelekas. Nugaros ir uodegos pelekų padėtis iš esmės išlikusi, nors dalis smulkiųjų anatominių elementų yra suspausti, persidengę. Tamsiai rudas fosilijos paviršius kontrastuoja su šviesesne pilka matrica, o modernus tamsus pagrindas pabrėžia kompozicijos horizontalumą.
Istorinis ir geografinis kontekstas: Jianghanichthys hubeiensis fosilijos aptinkamos ankstyvojo eoceno Yangxi formacijos smulkiai sluoksniuotame dumblainyje ir aleurolite. Šios nuogulos susidarė gėlavandenėje ežerinėje aplinkoje dabartinės Hubei provincijos teritorijoje. Ankstyvajame eocene centrinėje Kinijoje vyravo šiltas klimatas, o Jianghan baseine egzistavo ežerų sistema, kurioje gyveno įvairios žuvys ir kiti organizmai. Smulkiagrūdžių nuosėdų kaupimasis ir sumažėjęs deguonies kiekis ežero dugne galėjo sulėtinti palaikų suirimą bei sudaryti palankias sąlygas vientisiems, neišsisklaidžiusiems žuvų skeletams išlikti.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: egzemplioriaus kolekcinę vertę lemia kūno išlikimo pilnumas, žvynų, kaukolės, stuburo ir pelekų įskaitomumas, estetiškas išdėstymas matricoje bei preparavimo kokybė. Jianghanichthys hubeiensis yra moksliškai reikšmingas taksonas, padedantis suprasti ankstyvąją karpžuvių evoliuciją.
