Apie vertybę: Vėlyvųjų viduramžių laikotarpiui priskiriamas dešimties geležinių peilių ir jų geležčių rinkinys, pagal pateiktą informaciją datuojamas XV amžiumi. Kolekciją sudaro skirtingo dydžio ir formos objektai su išlikusiomis įkotėmis, skirtomis rankenoms tvirtinti. Ši įvairialypė grupė atspindi viduramžių kalvystės tradicijas bei peilių, naudotų kasdienėje buityje, amatuose ir kitose praktinėse veiklose, konstrukcijų įvairovę. Tamsūs, korozijos paveikti paviršiai suteikia rinkiniui vientisą archeologinę išvaizdą.
Techninė informacija: rinkinį sudaro 10 geležinių objektų, kurių ilgis siekia nuo 8 iki 20,5 cm. Būklė atitinka archeologinių geležies dirbinių pobūdį: paviršiai padengti tamsia patina ir įvairaus intensyvumo korozijos sluoksniu, vietomis matomos gilios korozinės įdubos, kraštų praradimai bei nusidėvėjimas. Dalis geležčių išlikusios fragmentiškai, o jų pirminės rankenos neišliko. Vienas egzempliorius turi šviesios organinės medžiagos, galimai kaulo ar rago, rankenos dalį.
Meninė ir struktūrinė analizė: Pagrindinis rinkinio bruožas – geležčių profilių, ilgių ir įkočių formų įvairovė. Matomi platūs ir siauri, tiesūs bei nežymiai lenkti vienašmenių peilių tipo egzemplioriai, kurių paskirtis galėjo skirtis. Dauguma jų turi smailėjančias įkotes, kurios būdavo įleidžiamos į medines, kaulines ar ragines rankenas.
Istorinis ir geografinis kontekstas: XV amžiaus Europoje peilis buvo universalus kasdienis įrankis, naudotas maistui ruošti ir valgyti, įvairiems amatams, medžiagoms pjauti bei kitoms praktinėms užduotims. Kai kurie didesni ar tvirtesni peiliai galėjo būti nešiojami kartu su asmenine ekipuote ir prireikus naudojami savigyna. Vėlyvaisiais viduramžiais peilių gamyba buvo paplitusi daugelyje Europos kalvystės centrų.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: rinkinys kolekciniu požiūriu patrauklus dėl objektų skaičiaus, formų įvairovės ir viename egzemplioriuje išlikusios organinės rankenos dalies. Vertę lemia kiekvienos geležtės išsaugojimas, tipologinis atpažįstamumas, metalo stabilumas. Siekiant išsaugoti objektus, rekomenduojama juos laikyti stabilioje, nedidelės drėgmės aplinkoje ir periodiškai tikrinti, ar neatsiranda aktyvios korozijos požymių.
