Apie vertybę: Senovės Romos laikotarpiui priskiriamas lietos bronzos falinis amuletas, arba fascinum, datuojamas maždaug I–III mūsų eros amžiumi. Tai būdingas romėnų apsauginės simbolikos pavyzdys, jungiantis stilizuotą falą. Kompaktiškas amuletas išlaikė vientisą formą, o jo paviršiuje matoma tamsiai rusva patina su žalsvais ir melsvais vario korozijos ploteliais. Objektas vertingas kaip Romos imperijos kasdienybės, asmeninės puošybos ir apotropėjinių tikėjimų liudininkas.
Techninė informacija: amuleto aukštis – 16,9 mm, ilgis – 32,5 mm, svoris – 7,86 g. Objektas pagamintas iš lieto vario lydinio. Pagal formą ir ikonografiją jis priskiriamas Romos imperijos laikotarpiui ir preliminariai datuojamas I–III a. po Kr. Būklė gera: pagrindinė forma ir pakabinimo kilpa išlikusios, tačiau paviršius vietomis nusidėvėjęs ir paveiktas korozijos.
Meninė ir struktūrinė analizė: kompozicijos centre išlieta didelė ovali kilpa, skirta amuletui pakabinti. Dešinėje pusėje aiškiai matomas stilizuotas falas. Apatinė išlenkta dalis gali perteikti supaprastintą lytinių organų arba gaktos srities formą. Tokie kelių apsauginių simbolių deriniai žinomi kituose Romos laikotarpio amuletuose. Reljefas lakoniškas, pritaikytas mažo formato liejiniui. Tamsiai rudas metalo paviršius ir vietomis išryškėjusi žalsvai melsva korozija suteikia objektui archeologiniams bronzos dirbiniams būdingą išvaizdą.
Istorinis ir geografinis kontekstas: romėnų kultūroje fascinum buvo falinis apsauginis simbolis, siejamas su gebėjimu atremti blogąją akį, pavydą ir nelaimes. Falas čia pirmiausia reiškė ne erotiką, bet gyvybinę jėgą, sėkmę ir apsaugą. Tokie amuletai galėjo būti nešiojami kaip asmeniniai pakabukai. Plinijaus Vyresniojo liudijimu, faliniai apsaugos ženklai buvo siejami su vaikais ir kariais; analogiškų motyvų randama ir romėniškuose buities daiktuose, mozaikose bei sienų tapyboje.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: amuletas kolekciniu požiūriu patrauklus dėl aiškios romėniškos ikonografijos, nedidelio formato ir išlikusios pakabinimo kilpos.