Apie vertybę: Senovės Romos laikotarpiui priskiriamas bronzinis mentelės ir zondo tipo instrumentas – antikinės medicinos, farmakologijos bei kasdienės higienos praktikas liudijantis objektas, datuojamas I–III mūsų a. Grakštus, 175 mm ilgio įrankis priklauso romėnų pasaulyje naudotų daugiafunkcių metalinių instrumentų grupei. Panašūs radiniai archeologinėje ir muziejinėje literatūroje įvardijami kaip mentelės–zondai (spatula probes arba specilla) ir siejami su vaistinių medžiagų, tepalų bei kosmetinių preparatų ruošimu ir naudojimu.
Techninė informacija: Instrumento ilgis – 175 mm, koto plotis – apie 5 mm. Objektas pagamintas iš bronzos. Jis priskiriamas Romos imperijos laikotarpiui ir datuojamas I–III a. po Kr. Būklė gera: išlikęs ilgas kotas ir vienas plokščias funkcinis galas, tačiau matomas nežymus ašies išlinkimas, paviršiaus nelygumai bei tamsiai rudos ir žalsvos korozijos sluoksniai.
Meninė ir struktūrinė analizė: Instrumentą sudaro ilgas, siauras metalinis kotas, viename gale pereinantis į plokščią, pailgą ir kampuotai platėjančią mentelę. Jos forma atitinka romėniškiems farmaciniams ir medicininiams įrankiams būdingą funkcionalią konstrukciją. Paviršiuje išlikęs nevienalytis tamsiai rudas, pilkšvas ir vietomis žalsvas patinos bei korozijos sluoksnis. Jis suteikia objektui istorinį charakterį.
Istorinis ir akademinis kontekstas: Romos imperijoje bronzinės mentelės, zondai ir šaukštelio pavidalo įrankiai buvo naudojami medicinoje, farmacijoje, kosmetikoje ir kitose kasdienio gyvenimo srityse. Plokščias galas galėjo būti skirtas tepalams ar vaistinėms medžiagoms maišyti ant akmens arba metalo paletės, išimti preparatams iš indelių ir paskirstyti juos ant kūno. Zondo formos galas galėjo būti naudojamas apžiūrai ar medžiagoms užtepti sunkiau pasiekiamose vietose. Vis dėlto atskirų įrankių funkcijos dažnai persidengdavo, todėl šį egzempliorių tiksliau apibūdinti kaip medicininės, farmacinės ar kosmetinės paskirties mentelę–zondą, o ne vienareikšmiškai kaip chirurginį instrumentą.
