Lietuviškasis auksas – gintaras. Ką slepia šis gamtos turtas?
Paskelbimo laikas - 2022.04.06
Nors ir nematuojamas karatais, tačiau gintaras nuo seno yra laikomas lietuviškuoju auksu. Autentiškas, prabangus savo unikalia ir gilia istorija.
Gintarai skaičiuoja milijonus metų ir yra vertinami visame pasaulyje ne ką mažiau prabangiu gamtos turtu nei auksas. Gintarai apipinti daugybe istorijų ir legendų, žinomi jie buvo jau Antikoje, garsiai minimi Homero, Platono, Aristotelio.
Lietuvių kalboje žodis „gintaras“ kilęs nuo žodžio ginti, apsaugoti nuo ligų ir blogos akies. Tad nuo seno iš jo buvo gaminami apsauginiai amuletai, papuošalai bei kiti dirbiniai apsaugantys nuo ligų ir nelaimių. Nemažai gintaro randama pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, Kaliningrado srityje. Šis gintaras dar vadinamas sukcinitu. Pasaulyje žinoma virš 200 gintaro rūšių ir kasmet vis atrandama naujų. Tačiau vertingiausiu yra laikomas Baltijos gintaras.
Kaip susiformavo gintarai?
Milijonai metų tam, kad gintarus šiuo metu laikytume savo rankose. Skaičiuojama, kad gintarai formavosi prieš 50 milijonų metų, tuomet, kai mūsų krašte buvo itin karšta ir drėgna. O ten kur dabar yra jūros, augo didžiuliai miškai bei kita augmenija. Gintaras - fosiliniai sakai. Susikaupusius šiuos medžių sakus iš miško dirvožemio išplaudavo upės ir nešdavo pietų link į jūrą.
Gintarą produkavo pušų rūšis - Pinus succinifera. Sakai visų pirma buvo skirti augalo apsaugai, juose itin daug baktericidinių konservuojančių medžiagų, kurios labai gerai apsaugo organizmą. Bėgant laikui, vykstant oksidacijos bei polimerizacijos procesams, sakai virto gintaru. Baltijos jūros gintaras iš spygliuočių sakų susidarė per 2 milijonus metų, įgaudamas įvairias formas, spalvas, o keliaujant kartu pasiimdamas ir įvairias fosilijas.
Yra išskiriamos 4 gintaro formavimosi stadijos:
- Pirmoji - sakų išsiskyrimas iš medžių.
- Antroji - iš medžių išsiskyrę sakai turėjo pakliūti į sausą, smėlingą, gerai besivėdinančią ir deguonies pripildytą dirvą.
- Trečioji - sakų sąlytis su vandeniu. Sustingę sakai buvo pernešami į jūrą, kur vykdavo jų paskutinė formavimosi stadija.
- Ketvirtoji - sakų sankaupos nusėdo jūros dugne, kur milijonus metų maišėsi su smėlingomis nuosėdomis ir formavosi.
Gintarų savybės ir unikalumas
Gintarai visų pirma vertinami ne tik dėl savo unikalumo, išskirtinės išvaizdos, bet ir dėl gydomųjų savybių. Per daugelį metų susiformavę gintarai teigiamai veikia žmogaus kūną - stiprina imunitetą, apsaugo organizmą nuo įvairių ligų, neutralizuoja toksinus. Gintaro dirbiniai turi raminamųjų savybių, padeda įveikti nerimą, stresą. Gintaras padės ir tiems, kurie nori pagerinti skydliaukės veiklą bei susigrąžinti vidinę energiją ir ramybę.
Gintarų nauda jau plačiai buvo žinoma ir senovėje. Pavyzdžiui romėnai gintarus naudojo siekiant įveikti įvairias ligas. Žymus to meto gydytojas Kalistratas teigė, kad gintaras gali apsaugoti žmogų nuo beprotystės. Taip pat juo buvo gydomas peršalimas - ausų ligos, gerklės skausmas. Iki šiol yra tikima, kad gintaras apsaugo žmogų bei namus nuo blogos akies.
Šis gamtos kūrinys unikalus ir tuo, kad dviejų identiškai atrodančių gintaro grynuolių nerasite. Visi jie skiriasi savo struktūra, spalva bei formomis. Todėl turėdami namuose gintaro galite būti užtikrinti, kad turite unikalų ir vienetinį gamtos kūrinį. Gintaras pasižymi didele spalvų įvairove, bet dažniausia Baltijos gintaro spalva yra geltona arba šviesiai gelsva. Gintaro dydis dažniausiai yra nuo 1-2 mm iki 1 m ilgio luitų, sveriančių iki 1 kg.
Būtent Baltijos regione susidaręs gintaras garsėja ir dėl didelės rūgšties koncentracijos. Ši rūgštis pasižymi priešuždegiminėmis, imunitetą stiprinančiomis savybėmis, naudojama kosmetikoje gaminant pudrą, kremą, ir kitus kosmetinius produktus, bei medicinoje, kuriant priešvėžinius ir kitokius medikamentus.
Gintarai su inkliuzu - kas tai?
Gintarais galima ne tik grožėtis, jie slepia ir įvairias, milijonus metų siekiančias paslaptis. Nuo medžių tekančius sakus upės nešdavo į jūras. O pakeliui atsirasdavo pačių įvairiausių priemaišų - augalų, žemės grumstų, bei vabzdžių, kurie liko amžiams įstrigę gintare ir yra vadinami inkliuzais.
Tokio tipo gintarai bene vieni unikaliausių bei ieškomiausių tarp gintarų rinkėjų. Jie neretai vadinami sustingusia priešistore. Traukia ne tik pirkėjų dėmesį, tačiau ir mokslininkus.
Gintaro inkliuzai – populiariausias ir dėkingiausias paleontologinių (mokslas, nagrinėjantis geologinės praeities organinį pasaulį ir jo vystymosi dėsningumus) tyrimų objektas.
Juk gintaro viduje - tobulai išsilaikiusi informacija apie prieš milijonus metų egzistavusią fauną ir florą, klimato sąlygas. Skaidriuose gintaro grynuoliuose galima rasti visko: augalų, dirvos fragmentų, bakterijų ir mikroorganizmų, tačiau daugiausiai dėmesio sulaukia sakuose amžiams įkalinta gyvūnija. Tokiuose gintaruose daugiausiai galime pamatyti nariuotakojus, sparnuotuosius vabzdžius.
Kaip atskirti tikrą gintarą?
Ar jūsų delne tikras gintaras - patikrinti jokių specialių prietaisų nereikia, tačiau vien tik pažiūrėti į jį taip pat neužteks. Kaip ir kitų gaminių, taip ir gintaro padirbiniai yra neišvengiami - o kai kurie jų itin profesionaliai atkartoti - sukurtas gintarui būdingas kvapas, chemikalų pagalba išgautas spalvos atitikmuo. Todėl paprastam klientui gali būti sudėtinga atskirti gintaras tikras ar tik falsifikatas. Visgi yra keletas būdų kaip galima patikrinti jų tikrumą:
- Kvapo testas - tai vienas greičiausių ir paprasčiausių būdų patikrinti gaminio tikrumą. Užtenka stipriai patrinti gintarą į delną, jeigu jis tikras - pajusite švelnų pušų sakų aromatą. Tačiau nors toks būdas ir vienas greičiausių ir paprasčiausių, vien juo pasikliauti nevertėtų. Mat šiuo metu yra ir sunkiai atskiriamų padirbinių, kurie skleidžia lygiai tokį pat kvapą kaip tikrojo gintaro. Tad kylant abejonėms vertėtų pasikliauti ir atlikti daugiau eksperimentų namų sąlygomis.
- Sūraus vandens testas - taip pat paprastas būdas, kuriam reikės vandens bei druskos tirpalo. Panardinkite gintarą į šį tirpalą ir stebėkite. Tikras gintaras - pakyla į paviršių, o jeigu tai plastikinis padirbinys - jis akimirksniu nugrims į dugną. Visgi Baltijos jūra nėra tokia sūri, kad pakeltų gintarus į paviršių, todėl jie yra įkaltinti jos dugne.
- Spiritinio tirpalo testas - dar vienas būdas įsitikinti gintaro tikrumu - bandymas su bet kokiu spiritiniu tirpalu. Pamirkykite medžiagos atraižą į spiritą ir ja patrinkite gintaro gaminį. Jeigu gaminys tikras - jis nesureaguos. Jeigu tai plastikas - jis pradės tirpti, pasižeis. Beje, gintaras yra itin atsparus cheminiams veiksmams bei aplinkos poveikiui. Tai patvirtinta ir faktas, kad per tiek milijonų metų ir įvairių aplinkos reiškinių jis išliko beveik nepakitęs.
- Karščio testas - tai kiek sudėtingesnis, tačiau net ir namų sąlygomis įgyvendinamas bandymas. Tikro gintaro lydymosi temperatūra siekia 370°C laipsnių. Žinoma, šios temperatūros namuose neišgausime ir to daryti nerekomenduojama, tačiau galima gerokai įkaitinti paprastą smeigtuką ar adatą ir priliesti juo gintarą. Viskas ką padarys tikras gaminys - pradės skleisti malonų sakų kvapą. Tuo tarpu falsifikatas, jeigu jis yra iš plastmasės - akimirksniu pradės lydytis.
Išvada
Siekiant išvengti šių bandymų bei sutaupyti laiko - rekomenduojama gintarus rinktis tik iš specializuotų bei patikimų salonų, taip būsite užtikrinti, kad įsigysite kokybišką gintaro gaminį, o ne falsifikatą. Baltijos gintaras - išskirtinės rūšies ir labiausiai vertinamas pasaulyje. Todėl verta atminti, kad šio gamtos turto kasmet mažėja. O po šimtmečių gintarai taps neįkainojama gamtos vertybe. Išskirtinius, Baltijos auksu laikomus gintarus galite įsigyti
čia.
______________________________________________________________________________________________________
Užsisakykite Florinus naujienlaiškį ir pirmieji sužinokite apie inventoriaus papildymus, išskirtines akcijas, specialius pasiūlymus ir daug daugiau!
Prenumeruoti naujienlaiškį
