Ar tikrai gintaras yra mūsų istorijos neatsiejama dalis? O gal tai tik mitas? Tokį klausimą iškelia įspūdinga, Lietuvos nacionalinio muziejaus surengta tarptautinė paroda - „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. Paroda nukelia lankytojus į antikos pasaulį, kuriame gintaras buvo tikra prabangos prekė. Nors Romos imperija buvo turtinga, turėjo aukso bei kitų žaliavų, ji ieškojo kur kas daugiau. O gintaras tuo metu buvo tikra prabangos prekė, kuri neretai dabar vadinama lietuviškuoju auksu.
Kiekvienas parodos eksponatas lankytojui pasakoja unikalią gintaro istoriją – tik reikia ją išgirsti. O galbūt apsilankę parodoje į gintarą ir mūsų protėvius imsite žiūrėti visiškai kitaip? Apie unikalią parodą, iššūkius bei apie gintarą, kaip neatsiejamą mūsų istorijos dalį pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.
- Idėja surengti parodą kilo jau seniai. Kaip mokslininkė tyrinėju tą laikotarpį ir jame yra vienas įdomus pasakojimas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose yra aprašyta ne tik tai kažkokia tolima teritorija, bet labai aiškiai parašyta istorija, kaip romėnai pasiųsti imperatoriaus Nerono keliavo iki Baltijos jūros ir atsivežė gintaro. Tai yra istorija apie mus, tad ir kilo tokia idėja.
Na, o kas toliau? Norėjosi parodyti kaip visas gintaro kelias atrodė iš arti. Tai dvi skirtingai išsivysčiusios civilizacijos. Norėjosi parodyti - ką duoda tas kultūrų susidūrimas? Kaip vyksta idėjų mainai? Kas ką iš ko perima? Ką reiškia tas žmonių bendravimas? Ir dabartiniame kontekste, kai yra tiek karų, visų tų susidūrimų, o mes vis kalbame apie Europos Sąjungą, koks yra svarbus bendradarbiavimas, norėjosi pažiūrėti kaip visa tai atrodė prieš 2 tūkstančius metų. Šie tikslai ir atvedė prie parodos. 
- Antikiniame aprašyme yra nurodytos mylios nuo miesto - Karnunto iki Baltijos jūros pakrantės. Mes išvertėme šiuos atstumus kilometrais ir pavertėme į žingsnius. Tad šis skaičius yra simbolinis, tai nėra lygiai milijonas žingsnių, bet šis skaičius turi prasmę, kad tai yra didelis atstumas, kurį turėjo nukeliauti iki Baltijos pakrantės.
Remiamės dokumentais, todėl šie skaičiai nėra išgalvoti, o apytiksliai nurodantys įveiktą atstumą. Kodėl vertėme žingsniais? Tuomet jie didžiąją kelio dalį ėjo žingsniais, reikia suvokti kaip vykdavo kelionės senovėje, mes pasakojame apie visokias transporto priemones, bet greičiausiai buvo keliaujama taip, kad legionieriai kareiviai, kurie lydėjo ir saugojo visą ekspediciją - ėjo pėsčiomis.
- Idėja gimė prieš 3 metus. Tuomet pradėjome ieškoti medžiagos. Akvilėjoje buvo pagrindinės dirbtuvės, kurios iš Baltijos gintaro darydavo įspūdingus dirbinius. Mes tikrai žinojome, kad šitie dalykai yra ir juos reikėjo atsirinkti muziejuose, iš jų atsivežti bei su jais susitarti. Buvo ir kiti iššūkiai - kaip parodyti kariuomenę, kaip parodyti Karnunto miestą, kaip parodyti pačią kelionę, kokios tos transporto priemonės buvo, kas yra išlikę, o kas ne. Planavome viską nuosekliai žingsnis po žingsnio. Reikėjo patiems apvažiuoti daug muziejų ir pasižiūrėti ką jie turi ir kas mums tinka.
- Sunkiausia turbūt gauti leidimus ir atitikti reikalavimus kuriuos kelia muziejai su kuriais mes bendradarbiaujame. Bendradarbiaujame su Vienos meno istorijos muziejumi, kuris turi tikriausiai vieną didžiausių ir įspūdingiausių kolekcijų pasaulyje. Kitas muziejus - Nacionalinis Akvilėjos archeologijos muziejus, kuris turi tuos įspūdingus gintaro dirbinius. Gintaras yra labai trapus ir saugojimo sąlygos yra ypatingos, tai mums buvo iššūkių atitikti jų keliamus kriterijus. Iki pat dabar turime nuolat sekti drėgmę, šilumą, viską fiksuoti. Iššūkiai nesibaigia net ir turint dirbinius. Turime deramai saugoti eksponatus, jų vertė yra milijoninė, jaučiamės labai atsakingi ir tai yra didžiausias mūsų iššūkis.
- Vyresnį žmogų ir tą kuris tikrai domisi istorija nustebina gintariniai eksponatai, kuriuos mes atsivežėme, nes tai yra patys įspūdingiausi dirbiniai pasaulyje, kurie niekada Lietuvoje nebuvo, tad jie tikrai yra unikalūs.
Pirmą kartą Lietuvoje yra Romėniški ginklai, legionierių aprangos, detalės, šie eksponatai irgi niekada nebuvo Lietuvoje, tai čia kelia tokį pakankamai didelį susižavėjimą. Dirbiniai iš Lenkijos, nors ji ir netoli, bet supratimas, kad tai yra iš to pačio romėniško laikotarpio yra įspūdinga. Žinome demonstruojame ir lietuvišką medžiagą, vadinamuosius atrinktus “perlus”. 
- Parodose žmonės įpratę matyti įprastas baltas sienas, vitrinas. Tačiau šioje parodoje viskas kitaip, didelį įspūdį visiems palieka parodoje esanti scenografija.
Turime įspūdingą filmą apie mitus, apie gintarą, lankytojai ten tikrai sustoja. Taip pat pati aplinka, kai įeini į romėnų namą, ten yra baseinėlis, aišku vaikai šituo labai domisi. Atkurtas labai tikslus Pompėjos miesto modelis, ten tiek suaugę, tiek vaikai gali praleisti daug laiko tyrinėjant ir atrandant vis naujų dalykų. Kitoje salėje yra ne tik filmas apie gladiatorių kautynes, bet ir patiems galima tapti romėnų legionieriais, pasimatuoti legionieriaus kuprinę, pabandyti ją pakilnoti.
Kitoje salėje galima pakeliauti romėnišku limuzinu - vežimu, pajausti ką reiškia važiuoti tokia transporto priemone, dardėti į šonus ir matyti mišką priekyje, arba įsilipti į valtį. Vaikams yra padaryta pakrantė su smėliu. Yra jūros vaizdas, smėlis, kuriame vaikai gali ieškoti ir prisirinkti tikrų gintarų. Parodoje yra daug visko ką galima paliesti, išbandyti - kartais genialumas slypi paprastume, kur galima paimti ir patirti tą parodą.
- Jeigu žiūrėtume apskritai į gintaro istoriją, nuo akmens amžiaus - tuo metu mes turime gintarą pakrantėse ir jis daugiau naudojamas apeigose, turėjo apeiginę reikšmę. Tada atėjo tas romėniškas laikotarpis, kai pas mus gintaras yra mainų prekė ir tai nereiškė, kad čia gyvenantys žmonės jį labai vertino, ją vertino kaip prekę, bet patys iš jo nieko nedarė, tad romėnai suteikė iš tikrųjų vertę gintarui. Tad jau vėliau ir mūsų teritorijose iš gintaro pradedami daryti amuletai, kaklo papuošalai. Ir iš tikrųjų gintaras tik 19 amžiaus pabaigoje, 20 amžiaus pradžioje, su Lietuvos nepriklausoma atgimimo idėja atėjo ir į mus, kai mes ieškojome savo tapatybės. Ir ta tapatybės dalis tapo gintaras. Kaip yra dabar? Mes ir toliau jaučiame, kad gintaras - svarbi mūsų dalis.
- Iš tiesų gintaro gydomąją galia labai tikima ir tai parodo daugybė gaminių, kuriuose yra gintaro bei procedūros su juo. Jeigu tuo žmonės netikėtų, to nebūtų. Šiuo metu daug mažų vaikų aplink kaklą nešioja gintarinius karolius, čia yra lygiai tokia pati tradicija kurią romėnai turėjo prieš 2000 metų. Parodoje demonstruojama daug amuletų, kurie buvo suveriami aplink kaklą ir jų pagrindinė paskirtis buvo saugoti jauną vaiką nuo visų negandų. Taip pat ir moksliškai yra įrodyta, kad gintaras turi gydomųjų galių.
- Gintarą visi turime namie, kažkokioje tai skrynelėje, ar močiutės karolius, ar apyrankes, žiedą. Tai yra mūsų praeitis, ryšio su protėviais ženklas. Kiekvieno lietuvio namuose mes vienokiu ar kitokiu pavidalu gintarą surasime. Taip pat ir nuvažiavę prie jūros, žiūrime į smėlį ir tuos gintariukus renkame, to iš mūsų nepanaikinsi. Mums gintaras yra vienareikšmiškai svarbus. 
- Pagrindinis aspektas - šiuolaikiškai pateikta tradicija, kuri žmones visuomet jaudina. Tai čia lygiai taip pat ir gintaras yra šiuolaikiškai pateiktas. Mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės šia paroda. Lankytojai tikrai daug sužino, nors mes nieko naujo ir nepasakojame, nes tai yra aprašyta mokyklos vadovėliuose, bet mes perteikiame tą romėnų ir mūsų bendravimą.
Lankytojai pamato kokie buvo dirbiniai, kaip vyko visas tas keliavimas, jiems yra tikrai daug atradimų ir potyrių. Juos nustebina ir tai, kad visa tai buvo prieš 2000 metų. Vienas iš tikslų yra parodyti ką romėnai darė iš gintaro. Tai yra meno kūriniai. Ir tai, kokia romėnams buvo ta gintaro vertė. Jie tuomet gintaro gabalą prilygino dviems vergams. Tad gintaro vertė tiesiog leidžia pasižiūrėti į tuos dalykus kitaip.
„1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ – įspūdinga ir originali Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinė paroda, kuri vyks iki gegužės 8 d. Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3).
Parodoje taip pat turėsite galimybę įsigyti išskirtinių gintaro grynuolių atkeliavusių iš Florinus asortimento. Apsilankyti įspūdingoje parodoje, pamatyti išskirtinius dirbinius iš įvairių pasaulio šalių bei susipažinti su istorija iš arti galite ir jūs. Iki sausio 25d. Florinus Facebook profilyje kviečiame laimėti 2 pakvietimus į šią unikalią parodą -
