Apie monetą: denaras, arba denarijus (denarius) - nedidelė, išskirtinė ir pirmoji sidabrinė moneta, kuri iki III a. buvo laikoma pagrindiniu Senovės Romos piniginiu vienetu. Pirmą kartą denaras buvo nukaldintas 269 m. pr. m. e. (6,8 g. sidabro), kopijuojant graikiškąją sidabrinę didrachmą. Nors nuo III a. vidurio denarai nebuvo kalami, tačiau vėlyvojoje Romos imperijoje jie vis dar buvo naudojami kaip tam tikras skaičiavimo vienetas. O Pietų Europoje žodis denaras tapo bendriniu, reiškiančiu „pinigus“, kuris perėjo į ispanų (dinero), italų (dinaro), portugalų (dinheiro), slovėnų (denar) kalbas.
Tūkstančių metų senumo denarų svoris įprastai svyruoja nuo 3 iki 4,5 gramo. Imperijos laikais įprastai ant denarų buvo vaizduojami imperatorių portretai. Ant 253-268m. denarų iškaldintas Romos imperatoriaus Galieno atvaizdas. Sidabrinių monetų averse vaizduojamas imperatoriaus Galieno švytintis, puošnus biustas pasuktas į dešinę pusę. Imperatorius Galienas buvo imperatoriaus Valeriano sūnus. Jis pasižymėjo dideliu indėliu į karo istoriją - kariavo su imperijos sienas puldinėjančiais gotais, germanais, sarmatais. Jam taip pat puikiai sekėsi atremti barbarų įsibrovėlių bangas, taip pat po ilgo laiko pagaliau nugalėti Postumus. Be šių ženklių nuopelnų Galienas buvo žiaurus, keistai švelnaus nusiteikimo tironas.
Denarų reversai skiriasi atitinkamai pagal metus. Ant 253-258 metais kaldintų denarų reversų vaizduojami Jupiterio su skeptru atvaizdai, šalia jo stovintis imperatorius Galienas. Taip pat Galieno ir jo tėvo Valeriano atvaizdai, aukos virš altoriaus atvaizdavimas. Taip pat ant reversų galima pamatyti Liberalitą. Tai Romos dosnumo personifikacija, kurią imperatoriai naudojo kaip propagandos priemonę. Ant monetų Liberalitas pavaizduotas kaip moteris, laikanti rankose gausybę, dorumą, dosnumą.
Monetos stovis: XF - VF