Apie vertybę: Autentiška antikinių auksinių lankelinių auskarų pora su lašo formos pakabučiais, datuojama I tūkstantmečio pr. Kr. pirmąja puse. Šis išskirtinis juvelyrikos komplektas atspindi aukštą Rytų Viduržemio regiono auksakalių meistriškumą ankstyvajame geležies amžiuje. Auskarai dekoruoti susuktos aukso vielos ir granuliacijos technikomis – vienomis sudėtingiausių senovės juvelyrikos technologijų, reikalavusių išskirtinio tikslumo ir meistrystės. Dėl puikaus išlikimo, subtilios meninės ir kompozicijos ši auskarų pora pasižymi didele istorine, archeologine bei kolekcine verte.
Techninė informacija: Kiekvieno auskaro ilgis siekia 3,4 cm, o bendras poros svoris – 7,42 g.
Kilmės vieta – Rytų Viduržemio regionas.
Artefaktai priskiriami I tūkstantmečio pr. Kr. pirmajai pusei (datuojama apie X–VI a. pr. Kr.). Dirbiniai pagaminti iš aukštos prabos aukso, pritaikant autentiško kalimo, litavimo, susuktos aukso vielos dekoro (tordiravimo) bei smulkiosios granuliacijos technikas.
Būklė vertinama kaip gera: išlikę natūralūs archeologiniai paviršiaus požymiai, nedidelės sinterio liekanos ir smulkūs mikroįtrūkimai pakabučiuose, būdingi tokio amžiaus aukso dirbiniams.
Meninė ir struktūrinė analizė: Auskarai pasižymi elegantiška ir harmoningai subalansuota kompozicija. Kiekvienas papuošalas sudarytas iš tordiruoto – virvelės motyvu susukto – auksinio lankelio, prie kurio lanksčiai pritvirtintas lašo formos trimatis pakabutis. Tokia konstrukcija suteikia papuošalui lengvumo ir leidžia pakabučiui laisvai judėti. Pakabučių paviršius dekoruotas reljefinėmis susuktos vielos juostomis, kurios formuoja simetriškus geometrinius laukus. Juose išdėstytos smulkios granuliacijos detalės – kruopščiai prilituoti mikroskopiniai aukso rutuliukai, sukuriantys subtilų šviesos ir šešėlių žaismą. Kompoziciją užbaigia pakabučių apačioje pritvirtintos mažų granulių kekės, suteikiančios dirbiniams papildomo dekoratyvumo ir dinamikos. Nepaisant daugiau nei dviejų su puse tūkstančio metų amžiaus, auskarai išlaikė aiškią pirminę formą, konstrukciją ir didžiąją dalį dekoratyvinių elementų, todėl yra puikus ankstyvosios antikinės juvelyrikos pavyzdys.
Istorinis ir kultūrinis kontekstas: I tūkstantmečio pr. Kr. pirmojoje pusėje Rytų Viduržemio regionas buvo vienas svarbiausių senovės pasaulio kultūrinių ir prekybinių centrų. Čia klestėjo finikiečių, Kipro, Levanto bei ankstyvosios graikų civilizacijos, kurių tarpusavio ryšiai skatino technologijų, meno ir juvelyrikos tradicijų sklaidą. Granuliacijos ir susuktos aukso vielos dekoravimo technikos priklausė pažangiausiems to meto auksakalystės metodams. Smulkiausių aukso rutuliukų tvirtinimas prie paviršiaus reikalavo itin aukšto meistriškumo ir buvo taikomas tik aukštos kokybės dirbiniuose. Tokie papuošalai dažniausiai priklausė pasiturinčios visuomenės sluoksniams ir neretai buvo dedami į kapus kaip vertingos įkapės, liudijančios saviniko socialinį statusą. Šie auskarai atspindi laikotarpį, kai Rytų Viduržemio juvelyrika darė didelę įtaką viso antikinio pasaulio menui ir tapo vienu svarbiausių klasikinės auksakalystės raidos etapų.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: Ankstyvojo geležies amžiaus auksiniai papuošalai, išlikę pilnomis poromis, tarptautinėje antikinio meno rinkoje yra sutinkami palyginti retai. Dauguma archeologinių radinių išlieka fragmentiški arba praranda vieną iš poros elementų, todėl autentiški, vientisi komplektai yra ypač vertinami.
