Apie vertybę: Autentiškas, įspūdingo didžiojo folio formato (Folio Grande) XVIII amžiaus geografinis žemėlapis „Regnum Borussiae“ (Prūsijos Karalystė) – išskirtinis vokiečių kartografijos aukso amžiaus paminklas, kurį vario raižinio technika apie 1730 metus Niurnberge išleido garsiausias to meto Vokietijos kartografas Johanas Baptistas Homanas (Johann Baptist Homann). Šis geidžiamas kolekcinis eksponatas reprezentuoja Šiaurės Rytų Europos bei Baltijos regiono geopolitinį vaizdą ir yra kilęs iš paties autoriaus leisto fundamentalaus atlaso „Atlas Novus Terrarum Orbis Imperia“. Žemėlapis pasižymi išskirtiniu topografiniu detalumu, puošnia barokine kartuša ir solidžiomis, laiko neapkarpytomis originaliomis paraštėmis.
Techninė informacija: Bendrieji šio didelio folio formato lapo matmenys siekia 63 cm x 54 cm. Kūrinys išspausdintas Niurnberge (Vokietija) ir yra datuojamas apie 1730 metus (priskiriamas 1400–1900 m. erai, o pirminės plokštės sukūrimas siejamas su 1701–1720 m. periodu). Žemėlapio autorius ir leidėjas – Johann Baptist Homann. Atlikimo technika – originalus vario raižinys ant storo rankų darbo popieriaus su vėlesniu rankiniu spalvinimu (Later hand colour). Objekto būklė vertinama kaip puiki, atsižvelgiant į jo solidų amžių ir didelius matmenis. Nugarinėje pusėje yra atliktas senovinis, profesionalus ir meistriškai pritaikytas konservacinis sutvirtinimas (restauracija), kuris iš gerosios pusės yra praktiškai nematomas ir visiškai nemenkšina kūrinio estetinio grožio bei išskirtinio antikvarinio retumo. Visa tai leidžia gėrėtis švariomis paraštėmis, gyvomis spalvomis ir bendru vaizdo vientisumu.
Meninė ir struktūrinė analizė: Šis žemėlapis reprezentuoja brandžiojo baroko epochos vokiečių kartografijos estetiką, kurioje mokslinė geografija persipina su pompastišku herojiniu menu. Viršutinėje centrinėje dalyje dominuoja didinga, debesų fone išraižyta alegorinė kartuša. Jos centre įrašytas lotyniškas dedikacinis tekstas, skirtas Prūsijos karaliui Frydrichui I (Friderici III, kaip Brandenburgo kurfiursto, karūnuoto Prūsijos karaliumi Frydrichu I), o virš jo du angelai-pufai laiko karališkąją karūną virš naujojo Prūsijos herbo. Iš šonų kompoziciją rėmina senovės dievybės – Minerva (karo ir išminties deivė) ir Merkurijus bei karinę šlovę simbolizuojantys atributai. Originalios graviūros linijos preciziškai fiksuoja upių vagas, miškų masyvus, reljefo kalvotumą ir tankų gyvenviečių tinklą. Rankinis spalvinimas akvarele naudojamas kaip struktūrinis elementas: juo aiškiai atribotos skirtingos teritorinės valdos ir vaivadijos, o vandenų erdvės – Baltijos jūra (Mare Balticum), Kuršių marios (Curisch Haff) ir Prisneris (Frisch Haff) – išlaikytos šviesios, sukuriant puikų kontrastą su spalviniu sausumos masyvu. Apatiniame dešiniajame kampe integruota linijinių mastelių lentelė (Scalae).
Istorinis ir geografinis kontekstas: J. B. Homano žemėlapis fiksuoja itin svarbų Šiaurės Rytų Europos istorijos lūžio tašką – Prūsijos karalystės paskelbimą 1701 metais, kas visiškai pakeitė jėgų balansą Baltijos regione. Geografiškai žemėlapis apima platų arealą: Prūsijos žemes, Pomeraniją, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystę su Rygos įlanka, ir didelę Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos ir Lietuvos) dalį. Lietuvos istorijai šis dokumentas yra ypač vertingas, nes jame itin detaliai, su tuometiniais vietovardžiais lotynizuota forma, vaizduojama Žemaitija (Samogitia), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos, Nemuno žiotys, Klaipėda (Memel) ir Kuršių nerija. Taip pat puikiai matoma Varšuva (Warsowia) bei jos apylinkės Lenkijos Karalystės sudėtyje. Imperatoriškasis kartografas J. B. Homanas (1664–1724) buvo žinomas dėl gebėjimo sintezuoti naujausius karinius bei diplomatinius topografinius duomenis, žodžiu, šis žemėlapis savo laiku tarnavo kaip oficialus geopolitinis vadovas Europos valdovams.
Kolekcinė ir investicinė reikšmė: Šio Homano šedevro vertę antikvarinėje rinkoje garantuoja jo didingas formatas, geidžiamas regioninis kontekstas ir išskirtinis dekoratyvumas. Baltijos regiono, Lietuvos ir Prūsijos kartografiniai šaltiniai tarp Europos bibliofilų bei muziejų turi nuolatinę, stabilią paklausą, o jų vertė bėgant metams nuosekliai auga dėl ribotos pasiūlos. Faktas, kad žemėlapis išlaikė savo pilnas, plačias paraštes ir pasižymi labai kokybišku senoviniu konservavimu, paverčia jį saugia investicija į kultūros paveldą.
