Aversas: Tuščias, be vaizdų ar užrašų – lygus paviršius, kartais matomi nedideli kaldinimo nelygumai, būdingi rankinio gamybos proceso laikmečiui.
Reversas: Stilizuotas geometrinis simbolis, primenantis šventąjį indų motyvą ar gėlių ornamentą. Centre matomi apskritimai taškų pavidalu – dažnai interpretuojami kaip lotoso sėklos ar dekoratyviniai elementai, o aplink juos – į viršų kylantys linijiniai brūkšniai. Šie simboliai buvo būdingi Pietų Indijos karalysčių, ypač Vijayanagar imperijos (1336–1646 m.), bei vėlesnių regioninių valdovų kaldintoms fanam monetoms.
Apie monetą:
Ši olandiška Indijos auksinė fanama, kaldinta 1639–1785 m. laikotarpiu, yra viena mažiausių auksinių monetų pasaulyje – jos skersmuo siekia vos 7,5 mm, o svoris tik 0,37 g. Nepaisant savo mažo dydžio, moneta atliko itin svarbų vaidmenį tarptautinėje prekyboje ir buvo plačiai naudojama valdant olandams Pietų Indijoje.
Kodėl fanama tapo tokia sėkminga?
Ji išgarsėjo dėl penkių pagrindinių savybių:
-
Universalumas: dėl mažo svorio ir vertės puikiai tiko kasdieniams sandoriams; kelias monetas buvo galima lengvai sujungti didesniems pirkiniams.
-
Kaldinimo technika: procesas buvo greitesnis, nes išgraviruotas tik vienas – reverso – paviršius. Jame pavaizduotas supaprastintas deivės Kali atvaizdas su septynių taškų Tandžavūro rože ant krūtinės.
-
Ypatingumas: skirtingai nuo kitų to meto fanamų, ši versija išsiskyrė unikaliu Kali ir rožės dizainu, tapusiu atpažįstamu visame regione.
-
Patikimumas: moneta buvo vertinama tiek vietos gyventojų, tiek jūrų pirklių – dėl jos patvarumo, nedidelio dydžio ir pastovumo.
-
Tęstinumas: auksinė sudėtis užtikrino atsparumą dilimui, karščiui ir drėgmei, todėl ji tapo ilgalaikiu ir patikimu prekybos įrankiu.
Per 146 metus fanama palengvino Europos prekių – ginklų, arklių, įrankių – importą ir skatino vietinių produktų, tokių kaip ryžiai, prieskoniai bei tekstilė, eksportą. Kasdieniame gyvenime už ją buvo galima įsigyti maisto, prieskonių, cukraus, šviežių daržovių, audinių bei kitų būtiniausių prekių.
Nors tikslaus kūrėjo vardas iki šiol nežinomas, numizmatikos ekspertai, tarp jų dr. Alexander Fishman, teigia, kad fanamos dizainui įtakos galėjo turėti ankstesnės Koromandelio regiono vadų monetos. Beveik pusantro amžiaus trukęs jos naudojimas rodo didžiulę reikšmę tiek regioninei, tiek tarptautinei prekybai.
Techniniai duomenys:
-
Era: 1639–1785 (Nyderlandų Indija / Indijos Olandija)
-
Kilmė: Pietų Indija (Karnataka, Tamil Nadu arba Kerala regionai)
-
Medžiaga: Auksas (585–900 praba, priklausomai nuo laikotarpio)
-
Svoris: 0,35–0,37 g
-
Skersmuo: 7–8 mm
-
Būklė: Neįvertinta
-
Tema: Istorija
-
Amžius: Daugiau nei 200 metų
-
Elementų skaičius: 1
Ši istorinė moneta – tai ne tik vertingas kolekcinis objektas, bet ir autentiškas liudijimas apie Pietų Indijos ekonominį bei kultūrinį klestėjimą XVII–XVIII amžiuje.
