Deimantai - tai didžiausią ir stabiliausią vertę išlaikantys, brangiausi ir patys rečiausi visoje žemėje esantys brangakmeniai, natūraliai žemėje susiformavę prieš milijardus metų. Apdirbant natūralų deimantą jis yra šlifuojamas tol, kol įgauna 57-nias briaunas. Toks apdirbtas deimantas, turintis ne mažiau 57-ių briaunų, yra vadinamas – Briliantu. Deimanto pavadinimas kiles iš graikų žodžio „adamas“, kuris reiškia – Nenugalimas, o briliantas dėl savo žerėjimo reiškia – ugnį. Deimantas yra grynuolių klasės mineralas, kuris visiškai pralaidus šviesai. Todėl briliantas dėl savo briaunų išgauna maksimalų, užburiantį, natūralų vaivorykštinį švytėjimą bei neapsakomą spindesį. Sakoma, kad deimantas jo turėtojui suteikia tyros energijos, įkvėpimo, pritraukia laimę bei neša turtus.
Deimantai turi specifinius savo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos visame pasaulyje nustatoma jų vertė, tai yra 4C klasifikacija.
Tik idealiai šlifavimo būdu apdirbtas deimantas įgauną maksimalų bei natūralų šviesos atspindėjimą ir neapsakomą vaivorykštinį žerėjimą. O netinkamai subriaunuotas deimantas praranda dalį atsispindinčios šviesos.
Idealus briaunavimas (Execellent cut). Didžiulio spindesio briliantas, kuris visiškai idealiai atspindi absoliučiai visą šviesą, kuri į jį patenka, briliantas yra nepriekaištingos simetrijos.
Labai geras briaunavimas (Very good cut). Labai gero briaunavimo, didelio spindesio ir labai geros simetrijos briliantas, kuris atspindi truputi mažiau šviesos negu į jį patenka.
Geras briaunavimas (Good cut). Geras spindesys ir briaunavimas, atspindi mažiau šviesos negu į juos patenka.
Vidutinis briaunavimas (Fair cut). Vidutinio briaunavimo briliantas, kuris atspindi kur kas mažiau šviesos negu į jį patenka.
Blogas briaunavimas (Poor cut). Nepakankamas spindesys, nepatenkinamas briaunavimas ir spindesys. Atspindi labai mažai į jį patenkančios šviesos.
Tai antras pagal svarbumą brilianto vertės nustatymo kriterijus. Daugelis gamtoje randamų deimantų turi natūralių įskilimų ir jame susiformavusių intarpų, kurie nėra matomi plika akimi. Laboratorijose briliantas yra vertinamas pagal specialius kriterijus tol, kol galiausiai jam suteikiama atitinkama švarumo (clarity) kategorija.
I1, I2, I3 matomi intarpai (angl. Inclusions). Deimantai turi intarpus, kurie gali būti pastebimi plika akimi.
Si1, SI2 nežymūs intarpai (angl. Slightly Inclusions). Labai retais atvejais intarpai gali būti matomi plika akimi. Dažniausiai jie matomi su padidinamuoju stiklu.
VS1, VS2 labai maži intarpai (angl. Very Slightly Inclusions). Defektai nematomi plika akimi, tačiau matomi su padidinimo stiklu ar mikroskopu, padidinus vaizdą 10 kartų.
VVS1, VVS2 labai, labai maži pažeidimai ar intarpai (angl. Very, Very Slightly Inclusions). Ypač sunkiai įžiūrimi intarpai.
FL, IF nepriekaištingas (angl. Flawless, Internally Flawless). Nėra nei vidinių nei išorinių intarpų ar trūkumų, tai pačios aukščiausios kokybės, ypač reti briliantai.
Trečias pagal svarbą deimanto vertę nusakantis kriterijus - tai deimanto spalva. Briliantų spalva yra klasifikuojama pagal abėcėlės raides nuo D iki Z. Deimanto spalva gali būti nuo visiškai baltos iki juodos spalvos. Deimantai gali būti rožinio, melsvo, raudono, geltono, rudo ar žalsvo atspalvio. Patys rečiausi, brangiausi ir labiausiai vertinami yra visiškai bespalviai briliantai, kurių spalva žymima raidele D. Taigi deimantų spalva klasifikuojama nuo raidelės D (bespalvių briliantų) iki raidelės Z (akimi matomos brilianto spalvos). Paprastai Z klasifikacinės spalvos deimantai turi gelsvą, gerai matomą atspalvį, kas mažina jų vertę. Pagrindines deimantų spalvas galima suskirtyti į penkias kategorijas Z, P, L, H, D. Deimantai pagal šias raideles suklasifikuojami į atskirus raidžių pogrupius, kurios nurodo konkrečią deimanto spalvą.
Z-S šviesiai geltonos spalvos deimantai (Light yellow). Deimantai su gerai matoma spalva. Žemesnės vertės deimantai.
R-N galima įžiūrėti spalvą (Very light yellow). Deimantai, kuriuose galima įžiūrėti spalvą. Mažesnės vertės deimantai.
M-K vos matoma spalva (Faint yellow). Vos, vos matomo atspalvio deimantai. Geros vertės deimantai.
J-G beveik bespalviai (Near Colorless). Beveik bespalviai deimantai, jų spalvą labai sunku pastebėti. Didelės vertės deimantai.
F-D bespalviai (Colorless). Bespalviai deimantai, D raidelės spalvą gali nustatyti tik patyrę ekspertai. Ypatingai reti, aukščiausios kokybės ir vertės deimantai.
Karatai nusako brilianto svorį, vienas karatas yra lygus 0.20 gramo (200 miligramų). Tai ketvirtas pagal svarbą brilianto vertės nustatymo kriterijus. Kuo daugiau karatų turi briliantas (kuo didesnis jo svoris), tuo brangesnis ir retesnis jis yra. Todėl vienas didesnio karato briliantas bus visada, visada vertingesnis negu keli atskiri briliantai kartu sudėjus.
Fluorosencija - tai įdomus deimanto parametras, kitaip įvardijamas, kaip švytėjimas. Apie 30% deimantų savyje turi tam tikrų cheminių elementų dalelių, kurios ultravioletinius spindulius paverčia kitokio ilgio šviesos bangomis. Todėl natūralioje saulės šviesoje arba deimantą apšviečiant UV lempa jis švyti spalvotai, dažniausiai tai – mėlyna spalva, kurią sukelia boro atomai. Fluorosencija didelės įtakos brilianto kainai nedaro, tačiau tada, kai įsigyjate prastesnės, pavyzdžiui, J spalvos briliantą, jis veikiamas UV spindulių vizualiai gali atrodyti, kaip daug geresnės G spalvos deimantas. Todėl briliantai, kurie pagal savo spalvos parametrus turėtų būti gelsvi, dėl fluorosencijos atrodo taip, lyg būtų balti. Tačiau, jeigu deimantas yra geros spalvos, retais atvejais (maždaug 1% geriausių spalvų briliantų), ypač stipri fluoresencija sukelia brilianto blizgumo vizualinį praradimą ar jo apsiblausimą. Tačiau natūralios saulės šviesos veikiami fluoresencuojantys briliantai gali suteikti ir ypatingo bei išskirtinio nepaprasto grožio įsigytam briliantui.
Brilianto sertifikatas yra jo įvertinimo ir jo kokybės dokumentas, kuriame yra pateikiami konkretaus brilianto parametrai, pvz.: jo spalva, švarumas, karatai, pagal kuriuos yra nustatoma konkretaus brilianto rinkos vertė. Pasaulyje yra daug įvairių institutų, kurie sertifikuoja briliantus, pav., vienas garsiausių ir labiausiai pripažįstamų Amerikos Geologijos Institutas (GIA), vertinamas už nešališkumą ir kokybę itin gerai ir detaliai nustatant briliantų parametrus. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Lietuvoje galima prekiauti tik Lietuvos prabavimo rūmuose patikrintais ir sertifikuotais briliantais, todėl iš esmės užsienio valstybių briliantų sertifikatai Lietuvoje negalioja. Todėl, turint tokį briliantą bei norint jį parduoti, jį reikėtų persertifikuoti Lietuvos prabavimo rūmuose (LPB).
