
Ką daryti su pinigais?
Nuo 2026 metų pensijų kaupimo sistemoje atsiradus galimybei atsiimti dalį savo sukauptų senatvei pinigų, šis klausimas Lietuvoje tapo aktualus kaip niekad. Gavę netikėtų pinigų, žmonės dažnai nežino, kaip su jais elgtis. Būtent šią abejonės akimirką greitai išnaudoja verslai ir agresyvi rinkodara: reklamos ragina sunkiai sukauptas lėšas, kurios turi tapti didesnio finansinio saugumo pagrindu, išleisti trumpalaikiams malonumams - kelionėms, buitinei technikai ar net visiškai impulsyviems pirkiniams. Tokie pasiūlymai nukreipia žmones nuo ilgalaikio finansinio stabilumo. Tuomet pinigai, kurie turėjo užtikrinti stabilumą, ištirpsta akimirksniu, o jų vietą užima finansinis pažeidžiamumas, kuris dažnai, pritrūkus pinigų spontaniškoms būtinosioms išlaidoms baigiasi greitaisiais kreditais milžiniškomis palūkanomis.
Atsakymas - Investicinis auksas
Egzistuoja teorijoje gerai žinomas, tačiau praktikoje Lietuvoje vis dar nepakankamai taikomas finansinio atsparumo principas: investicinis portfelis turi būti paskirstytas pagal funkciją. Dalis lėšų turi būti skirta likvidumui ir nenumatytiems atvejams, dalis - augimui, likę - stabilumui. Stabilumo sluoksnis yra ypač svarbus, nes padeda apsisaugoti nuo trapios ir greitai kintančios realybės, kurioje politiniai sprendimai, palūkanų normų pokyčiai ir geopolitiniai sukrėtimai gali per labai trumpą laiką pakoreguoti net ir patikimais laikomų finansinių instrumentų vertę.
Būtent stabilumo daliai dažniausiai priskiriamas investicinis auksas - fizinis turtas, kurio vertė nepriklauso nuo vienos institucijos pažado ateityje atsiskaityti. Šį pasirinkimą pastaraisiais metais aiškiai patvirtino ir didžiausi rinkos dalyviai - įvairių pasaulio valstybių centriniai bankai.
Tą aiškiai komunikuoja ir Lietuvos bankas - savo edukacinėse įžvalgose akcentuojantis klasikinį finansinio raštingumo principą: saugiausi instrumentai yra rizikos piramidės apačioje, rizikingiausi - viršuje. Auksas šiame kontekste vertinamas kaip fizinis finansinis turtas, kurio vertė nepriklauso nuo vienos institucijos ar įmonės pažado ateityje atsiskaityti. Kitaip tariant, auksas nėra „popierinis“ įsipareigojimas, kaip, pavyzdžiui, obligacija, akcija ar kitas vertybinis popierius, kurio vertė siejama su tuo, ar pažadą davusi šalis jį įvykdys. Taip pat auksas atsparus bankrotams, nes nėra kontroliuojamas, nei valstybių, nei institucijų.
Tarptautiniai duomenys Lietuvos banko komunikuojamą mintį tik patvirtina: 2025 m. centriniai bankai nupirko 863 tonų aukso. O pastarųjų kelerių metų centrinių bankų pirkimai yra patys didžiausi per paskutinius 60-imt metų. Tais pačiais 2025 metais fiksuotas išskirtinis rinkos aktyvumas: daug naujų kainos rekordų, o metinė paklausa, įskaitant nebiržinius, tiesioginius sandorius tarp institucinių rinkos dalyvių (OTC), pirmą kartą viršijo 5 000 tonų. Europos Centrinio Banko analizė taip pat parodė augančią aukso dalį oficialiose pasaulio atsargose, vertinant rinkos kaina.
Pastarieji metai priminė paprastą taisyklę: finansinis turtas gali tapti jautrus politiniams ir geopolitiniams sprendimams. Fizinis auksas portfelyje padeda mažinti priklausomybę nuo vienos institucijos, vienos valiutos ar vieno skolos ciklo. Ši idėja sena - ir dėl to gyvybinga. Aristotelis „Politikoje“ rašė apie patikimo mainų mato būtinybę. Po daugelio amžių amerikiečių finansininkas ir bankininkas Johnas Pierpontas Morganas (J. P. Morganas), vienas įtakingiausių savo laikmečio Volstrito veikėjų, 1912 m. liudydamas Kongrese tai suformulavo dar tiesiau: „Auksas yra pinigai. Visa kita - kreditas.“
Klausiant - nuo ko pradėti, - atsakymas taip pat dažnai būna paprastas: renkantis pirmąją tauriųjų metalų poziciją, logiška pradėti nuo investicinio aukso dėl likvidumo, atpažįstamumo ir istorinio rezervo vaidmens.
Auksas kaip rezervas: kai fizinis turtas susitinka su „fintech“
Pirmieji Europoje pristatome naują būdą investuoti ir saugoti tauriuosius metalus paprastai, o valdyti skaitmenizuotai: telefone, aiškiai, realiu laiku. Auksinės sąskaitos platformoje, vienoje paskyroje sujungiami keturi veiksmai: įsigijimas, saugojimas, pardavimas ir fizinis atsiėmimas. Platforma suteikia galimybę investuoti į auksą mažais kiekiais - nebereikia iš karto pirkti didelį kiekį, galima kaupti auksą mažiausiais kiekiais, ir savo investicinį portfelį stebėti skaitmeninėje platformoje. Tai reiškia, kad žmogui nebereikia turėti didelės sumos vienam pirkimui: pradėti galima nuo mažesnių sumų, nuosekliai, pagal galimybes.
„Mūsų tikslas – suteikti žmonėms galimybę kaupti tikrą, apčiuopiamą rezervą nenumatytiems atvejams ar senatvei, išlaikant pilną vertės kontrolę ir likvidumą.“ - Žilvinas Leškevičius, „Florinus“ CEO
Platforma sujungia tai, kas iki šiol dažnai būdavo atskirta: realų taurųjį metalą ir šiuolaikišką, paprastą jo valdymą vienoje paskyroje. Tai reiškia, kad auksas tampa ne tik turto išsaugojimo pagrindu, bet ir praktiškai pasiekiama finansine priemone. Kitaip tariant - tai būdas, kuris leis į auksą ir kitus tauriuosius metalus investuoti kiekvienam.
Svarbiausia yra, kad su Auksinė sąskaita kalbame ne apie abstraktų „skaičių ekrane“, o apie realų, sertifikuotą fizinį metalą. Kitaip tariant, investuojama į tikrą turtą, tik jo įsigijimas ir valdymas tampa daug paprastesni: aiškiai matote, kiek sukaupta, galite stebėti vertės pokyčius, prireikus parduoti arba, laikantis nustatytos tvarkos, atsiimti metalą fiziškai.
Kaip naudotis?
Naudotis Auksine sąskaita paprasta. Pirmiausia susikuriate paskyrą „Florinus“ svetainėje. Tuomet pateikiate paraišką prieigai prie Auksinės sąskaitos platformos ir užpildote tapatybės patvirtinimo (KYC) duomenis. Patvirtinus jūsų tapatybę ir pasirašius dokumentus elektroniniu parašu, paskyra aktyvuojama - nuo šio momento galite pradėti kaupti tauriuosius metalus, stebėti jų vertę ir valdyti savo portfelį nuotoliniu būdu. Auksinė sąskaita sujungia tai, kas ilgalaikėje vertėje svarbiausia: fizinio metalo pagrindą ir skaitmeninį patogumą kasdieniame valdyme.
Daugiau apie Auksinę sąskaitą ir jos teikiamas naudas skaitykite čia.





